Šią savaitę Vyriausybės posėdyje bus pristatytas įstatymo projektas, numatantis, kaip kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, rašo „Lietuvos rytas".
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė priminė senus pažadus, esą kompensuoti pensijas bus pradėta rudenį, kaip ir planuota.
Paskelbė grąžinimo planą
Anot ministrės, paskutinį metų ketvirtį senjorams bus grąžinta 20 proc. pinigų sumos – apie 90 mln. iš tų 443 mln. litų, kuriuos reikia grąžinti sunkmečiu tik iš „Sodros“ gyvenusiems pensininkams.
Jiems kompensacijos bus mokamos kitąmet ir 2016-aisiais – po 40 proc.
„Pats mechanizmas yra sukurtas. Vyriausybėje ir Seime skubos tvarka tas projektas privalo atsirasti“, – žadėjo ministrė.
Tačiau apie antra tiek pinigų, kurie buvo paimti iš sunkmečiu dirbusių pensininkų bei tų, kurie gavo valstybines pensijas, kol kas niekas iš valdžios nė neprasižioja.
Kantrybė baigia išsekti
67 metų Virginija G., buvusi inžinierė-projektuotoja, dirbo iki 2011-ųjų vidurio. Kadangi pensija buvo smarkiai sumažinta, Virginija apskaičiavo, kad darbuotis tiesiog nebėra prasmės.
Tačiau per sunkmetį, kol dirbo, ji prarado daug pinigų.
„Sodros“ Kauno skyrius jai yra išdavęs pažymą, kuri liudija, kad per 2010–2011 metus, sumažinus pensiją, moteriai nesumokėta 33,5 tūkst. litų.
„Valstybė, mokėdama kas mėnesį, vėliau man sugrąžino 18,9 tūkst. litų, tačiau liko dar 4,67 tūkstančio. Iš jų 3585 litai – sumažintos bazinės senatvės pensijos dalis.
Tai skola, kuriai grąžinti pinigų man, kaip ir visiems senjorams, šiuo metu ieško valstybė. Tačiau man vis tiek dar liks nesumokėta 11 tūkst. litų.
Kada juos aš, kaip ir kiti dirbę pensininkai, atgausiu?“ – nerimavo Virginija.
Šių metų kovo 7-ąją Konstitucinis teismas išaiškino, kad per krizę dirbusiems senjorams pensijos neteisėtai buvo sumažintos gerokai daugiau nei tuo metu nebedirbusiems senjorams.
„Teismas juk išaiškino, kad pensijų sugrąžinimo tvarką numatančio įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, o pinigai, paimti iš dirbusių pensininkų, turi būti sugrąžinti. Jis numatė, kad kompensavimo tvarką turi nustatyti Seimas.
Bet ir Seimas, ir premjeras pastaruoju metu kalba tik apie pensijoms kompensuoti būtinus 443 mln. litų. O kaip bus dėl likusių 557 mln. litų, tylima“, – piktinosi Virginija.
Teks palūkėti euro
Seimo pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas dievagojosi, kad dirbę senjorai toli gražu nėra pamiršti. Tiesiog taip jau sutapo, kad kitais metais Lietuvai reikia įsivesti eurą, todėl jei dar ir šiems pensininkams būtų grąžintos skolos, šalis nebeįvykdytų jai keliamų reikalavimų.
Anot A.Syso, sunkmečiu dirbusiems pensininkams reikia grąžinti apie 330 mln. litų, gaunantiems valstybines pensijas – dar 220 mln. litų.
„Kai tik bus įvestas euras, bus priimtas ir kitas įstatymas, numatantis, kaip kompensuoti pensijas dirbusiems bei valstybines pensijas gavusiems senjorams“, – žadėjo politikas.
Kuo didesnės pensijos, tuo didesnės netektys
Sunkmečiu mokėtų pensijų dydžiai buvo nustatyti 2009 m. gruodį, kai Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Jis įsigaliojo nuo 2010-ųjų sausio ir galiojo porą metų. Nuo 2012-ųjų sausio pensijos tapo tokios, kokios buvo 2009-aisiais.
Šis teisės aktas nekliudė tik pačias mažiausias – iki 650 litų senatvės pensijas gavusių žmonių. Jie sudarė apie 23 proc. visų senjorų.
Didesnės pensijos buvo sumažintos proporcingai. Didžiausią sumažintų pensijų gavėjų būrį sudarė 700–850 litų išmokas gavę žmonės – 41 proc. visų senatvės pensijų gavėjų. Jiems pensijos mažėjo 2–5 proc. Didesnės pensijos buvo apkarpytos dar smarkiau.
