Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasigirdusius siūlymus Lietuvai tapus euro zonos nare Lietuvos banko aukso ir užsienio valiutų atsargas pervesti į valstybės biudžetą, Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius tikina, kad tai yra neįmanoma.
„Samprotavimai, kad įsivedus eurą Lietuvos banko atsargos „atsilaisvins“ einamosioms biudžeto reikmėms tenkinti, neturi nei ekonominio, nei teisinio pagrindo. Paprastai tariant, šios idėjos autoriai siūlo ne ką kita, o Lietuvos banko nemokumą“, - teigia T.Garbaravičius.
Įsivedus eurą, Lietuvos bankas leis į apyvartą eurus, kurie, kaip ir dabar Lietuvos banko išleisti litai, turės būti padengti centrinio banko turtu. Todėl netekus turto ar turtui tapus mažesniam už įsipareigojimus centrinis bankas taptų nemokus.
Įstojus į euro zoną, Lietuvos bankas taps Eurosistemos, kurią sudaro Europos Centrinis Bankas (ECB) ir euro zonos valstybių nacionaliniai bankai, dalimi ir į ECB užsienio atsargas turės pervesti apie 4-5 proc. šiuo metu turimų Lietuvos banko užsienio valiutų atsargų. Šios taps Lietuvos banko investicija, kuri bus valdoma kartu su kitu, Lietuvos banko pasirinktu, euro zonos valstybės centriniu banku. Visą kitą turtą Lietuvos bankas, kaip ir iki šiol, valdys savarankiškai.
Tapęs Eurosistemos dalimi, mūsų šalies centrinis bankas taip pat įgis teisę į ECB pelno ir Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalį, proporcingą jo daliai ECB apmokėtame kapitale.
Siūlymai neatlygintinai perduoti Lietuvos banko turimas atsargas biudžeto reikmėms tenkinti prieštarauja Europos Sąjungos teisės normoms ir Lietuvos banko įstatymo nuostatoms, kurios draudžia centriniam bankui tiesiogiai finansuoti viešąjį sektorių ir užtikrina jo nepriklausomumą, skelbiama Lietuvos banko išplatintame pranešime.
Šių metų kovo pabaigoje Lietuvos banko oficialiųjų tarptautinių atsargų vertė buvo 19,13 mlrd. litų.
Investuodamas sukauptas tarptautines atsargas, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis Lietuvos bankas jau pervedė į valstybės biudžetą daugiau kaip 1,6 mlrd. litų pelno.
