„Esu tikras, kad gausime pastabų. Kai kurių pastabų ir dabar matome (...). Sakykime, nedarbo lygis aukštas Lietuvoje ir turime dėti visas pastangas jį perspektyvoje mažinti“, - interviu radijui „Laisvoji banga“ pirmadienį sakė finansų ministras.
Tačiau, R.Šadžiaus teigimu, ant euro zonos slenksčio stovinčiai Lietuvai Briuselio pastabos būsiančios geranoriškos.
„Tikiuosi, kad tai bus geranoriškos rekomendacijos“, - teigė finansų ministras.
Pasak R.Šadžiaus, dėl euro įvedimo kainos Lietuvoje kils panašiai, kaip ir Latvijoje.
„Apie 3 proc. stebimų kainų padidėjo (Latvijoje - BNS) ir apie 3 proc. – sumažėjo. 94 proc. liko toj pačioje vietoje. To paties, manau, galime laukti ir Lietuvoje, nes kainų augimui, kurio labai bijo gyventojai, ekonominio pagrindo nėra“, - sakė finansų ministras.
Tačiau jis įspėjo, kad „tam tikras kainų suapvalinimas bus“.
„Labai natūralu, kad verslo naudai jisai bus, bet tai natūralu. Bet neturėtų labai smarkiai kirsti per žmonių kišenę, nes bendrame kainų indekse, kuris per metus sudarytų 2 proc. – kainų augimas, vien dėl dėl šito būtų dvi-trys procento dešimtosios - 20-30 centų nuo 100 litų“, - teigė R.Šadžius.
Seimas jau yra priėmęs Euro įvedimo įstatymą.
Europos Komisija šių metų birželį turėtų pranešti, ar Lietuvai bus leista nuo 2015 metų tapti euro zonos nare. Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos.
Vėluojantiems perėjimas bus skausmingas ir brangus
Delsiantieji perprogramuoti informacinių technologijų sistemas nesulauks nuolaidų, o kadangi specialistų trūksta, jų nakties ar savaitgalio darbas bus tik brangesnis.
Matydami savotišką verslo abejingumą artėjančiam procesui, specialistai spėja, kad arba verslininkai nesupranta problemos dydžio, arba tikisi, pasinaudoję estų ir latvių patirtimi, susitvarkyti savo jėgomis, praneša „Verslo žinios“.
„Alna Business Solutions“ direktorius Darius Bužinskas, anot kurio nuo pernai vykusio analogiško proceso Latvijoje Lietuva atsilieka 2–3 mėnesiais, sako, kad dalies Lietuvos verslininkų planai dėl sistemų perprogramavimo kreiptis į specialistus tik vasaros pabaigoje gali baigtis fiasko - ne tik dėl to, kad teks mokėti daugiau, bet ir dėl to, kad neliks laisvų specialistų.
