Žemės ūkio paskirties žemės taip paprastai parduoti nebepavyks. Nes nuo šių metų sausio Seimas į teisės aktus susuko tokius tvirtus saugiklius, kad net ir hektaro pievos jų neišsukus nepavyks parduoti.
Tad gal geriau pergudrauti įstatymus ir, prieš parduodant, žemės naudojimo paskirtį iš ūkinės pakeisti į kokią nors kitą, pavyzdžiui, komercinę, rekreacinę, miškų ūkio ar kitokią?
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto Austėjos Kazlauskytės, ne visais atvejais paprasta pakeisti žemės paskirtį. O jei ir įmanoma, procesas užtrunka ilgai.
„Jei žmogus nutaria parduoda žemę, paprastai tai jis daro tik prispirtas didelės bėdos. Nes lietuviai taip lengvai su žeme neatsisveikina. Dažniausiai jie nutaria tai padaryti, kai staiga prireikia pinigų. Tačiau dabar parduoti ūkininkauti skirtą žemę jau yra sunku“, - sakė A.Kazlauskytė.
Reikia leidimo
Pasak bendrovės „Matininkai“ prezidento Kęstučio Kristinaičio, ūkininkauti skirtos žemės pardavėjus supančiojo nuo sausio galiojantis įstatymas.
„Jei žmogus nori parduoti žemę, jam tenka atsižvelgti į daugybę teisės aktų reikalavimų. Vienas jų - kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą. Ji turi sustatyti pirkėjų eilę, kurioje pirmumas tenka bendraturčiui, po to - kaimynui, ūkininkaujančiam toje vietovėje ir kurio sklypas ribojasi su ketinamu parduoti. Be žemės tarnybos leidimo neįmanoma parduoti nė kiek žemės, nei hektaro, nei kelių arų“, - priminė K.Kristinaitis.
Pirkėjams galioja kiti saugikliai, kurių keisčiausias – jei žmogus jau turi kokius 9,8 hektaro, ir nori dar hektarą žemės nusipirkti, kiekis ima ir perlipa 10 hektarų. Todėl ir pirkėjui teks leidimo paprašyti žemės tarnybos.
Tad gal paprasčiau pasikeisti paskirtį?
Pakeisti paskirtį - brangu
„Paskirties keitimas – sudėtingas ir brangus procesas. Tad tikrai ne visais atvejais naudinga ją būtų keisti. Be to, žemės paskirtis turi atitikti ir pagrindinius teritorijų planavimo dokumentus – savivaldybės teritorijos bendrąjį planą.
Tikėtina, kad tam tikrais atvejais žmonės bandys gudrauti, keisti tą paskirtį, ypač, kai jų ūkininkauti skirta žemė yra geroje rekreacinėje vietovėje“, - svarstė K.Kristinaitis.
Jis užsiminė ir apie tai, kad dar pilna keblių situacijų, kurias sukūrė žemės reforma, vykdyta taupant valstybės lėšas.
„Pavyzdžiui, atkuriant nuosavybę, žemė savininkui buvo grąžinta po pastatais, apiforminta kaip žemės ūkio paskirties žemė, o kad dar turi būti ir namų valda, tai - nenumatyta.
Daug situacijų, kai žemės ūkio paskirties žemė yra patekusi į miškų valdas. Tad žmonėms, norintiems parduoti žemę, pilna ir kitokių kliūčių. Ir ta painiava taip greitai nesibaigs“, - prognozavo K.Kristinaitis.
Padidėtų ir mokesčiai
Šiemet sausio pabaigoje, patvirtinus vyriausybei, įsigaliojo Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašas.
Jis reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo tvarką bei sąlygas.
Tvarkos aprašas yra vienas iš teisės aktų, įgyvendinančių naujos redakcijos Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymų pataisas. Jos įsigaliojo šių metų sausio 1 dieną.
Pagal patvirtintą aprašą, žmonės galės paprasčiau pasikeisti žemės naudojimo paskirtį ir tam nebereikės rengti detaliųjų planų.
Žemės naudojimo paskirtį nuo šiol bus galima pakeisti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
Tais atvejais, kai žemės sklypas atitinka visus tam tikrai paskirčiai keliamus reikalavimus, urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose žemės naudojimo paskirtis bus pakeičiama administracijos direktoriaus sprendimu, pagal savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Papildomų dokumentų rengti nereikės.
Šie pasikeitimai gerokai palengvins žemės naudojimo paskirties pakeitimą, bet žemės sklypų savininkai turėtų prisiminti, kad žemės sklypui pakeitus žemės ūkio paskirtį į kitą, tinkamą statybai, pasikeičia ne tik žemės rinkos vertė, bet ir žemės mokesčio dydis.
Sklypų savininkai, prieš keisdami žemės naudojimo paskirtį, turėtų įvertinti šį galimą žemės mokesčio padidėjimą.
