KamAZ surinkėjai Rokiškyje seka žinias iš JAV ir Briuselio

Jei Rusijos prezidento Vladimiro Putino bičiulis Sergejus Čemezovas nuspręstų apsilankyti Rokiškyje, kur jo vadovaujamam koncernui surenkami KamAZ sunkvežimiai, jam niekas nesukliudytų, rašo „Lietuvos rytas“.

Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Apr 30, 2014, 7:13 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 10:53 AM

Tačiau durys į JAV S.Čemezovui jau užvertos. V.Putino bendražygis dar nuo darbo KGB Dresdeno skyriuje laikų pateko į Vašingtone paskelbtus Rusijos pareigūnų juoduosius sąrašus – kaip ir dar būrys verslininkų.

Savo ruožtu dujų koncerno „Gazprom“ lyderio Aleksejaus Milerio pavardė iš sąrašų paskutinę minutę buvo išbraukta. Tiesa, tikriausiai neilgam.

Sako, kad visko gali būti

Sunkvežimių surinkėjai Rokiškyje nėra linkę veltis į diskusijas apie JAV ir ES skelbiamas sankcijas verslininkams, kurie jau seniai tapę V.Putino režimo rėmėjais. Rokiškėnai džiaugiasi turintys darbo, socialines garantijas.

Buvusioje Rokiškio mašinų gamykloje tarsi prabangūs limuzinai rankomis surenkami KamAZ sunkvežimiai.

O KamAZ priklauso valstybiniam Rusijos koncernui „Rostech“, kurio vadovas Sergejus Čemezovas vakar buvo įtrauktas į JAV skelbiamų sankcijų sąrašą. Ar rokiškėnai nesibaimina, kad sankcijų maratonas gali paveikti jų darbą?

„Žinoma, visko gali būti. Čia nieko negali prognozuoti. Tačiau negaliu komentuoti sankcijų, nes esu išvykęs“, – „Lietuvos rytui“ sakė bendrovės „Autobagi“ vadovas Giedrius Diktanas.

Didžiuojasi lietuvių surinkėjais

Bendrovės „Autobagi“ Rokiškyje surenkami sunkvežimiai jau spėjo pelnyti koncerno „Rostech“ pagyrų.

Rusijos kompanijos svetainėje šalia naikintuvų ir „Kalašnikov“ gamintojų su pasididžiavimu skelbiama informacija apie Rokiškio gamyklą, iš kurios išrieda sunkiasvoriai automobiliai, skirti menko pravažumo keliams.

Rusams reikia rokiškėnų pagalbos, nes KamAZ iki šiol neturėjo gamyklos ES, o buvusi Rokiškio mašinų gamykla užsirekomendavo kaip patikimas partneris.

Rokiškyje surinkti milžiniški sunkvežimiai kitose ES šalyse yra pigesni nei mašinos, pagamintos Rusijoje, – Lietuvoje jie išvengia muitų. Importuojamos detalės taip pat neapmokestinamos.

G.Diktanas nenustebo paklaustas, ar nesibaimina, kad verslas ir detalių tiekimas gali pradėti strigti dėl įtemptos politinės situacijos ir Rusijai vis skelbiamų sankcijų.

„Kol kas detalės tiekiamos be trikdžių, viską gauname laiku. Užsakymus įvykdome taip pat laiku“, – teigė bendrovės, surenkančios garsiuosius KamAZ Lietuvoje, vadovas.

Europa dar nenubaudė

G.Diktanas priminė, jog KamAZ valdo ne tik koncernas „Rostech“. 11 procentų KamAZ akcijų yra įsigijusi Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Daimler AG“, dar 4 proc. – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Tiesa, nei koncernas „Rostech“, nei jo vadovas S.Čemezovas kol kas nepapuolė į ES skelbiamų sankcijų sąrašą. Todėl G.Diktanas negalvoja apie scenarijų, jei koncernas papultų ir į Bendrijos juoduosius sąrašus.

„Žinote, mes dirbame su žmonėmis, normaliai bendradarbiaujame, patys esame lankstūs ir užsakovais esame patenkinti“, – nedaugžodžiavo verslininkas.

Buvusi Rokiškio mašinų gamykla plečiasi. G.Diktanas teigė, kad čia bus surenkami nauji modeliai. Pernai KamAZ sunkvežimius Rokiškyje surinkinėjo 12 vietos specialistų, bet jų skaičių ketinama didinti.

Gyveno kartu su V.Putinu

Rusijos koncernas „Rostech“ – šalies aukštųjų technologijų pasididžiavimas. Valstybinė kompanija vienija technologijas, lėktuvus, karinę įrangą gaminančius ir eksportuojančius holdingus.

Rusiškos ginkluotės gamyba taip pat priklauso „Rostech“ koncernui. Veiklos sričių gausybė, mat S.Čemezovas – senas V.Putino bičiulis.

S.Čemezovas su Rusijos prezidentu susipažino dar Rytų Vokietijoje, nes abu priklausė KGB, net gyveno tame pačiame name.

V.Putinui įžengus į politiką, S.Čemezovas iškart pradėjo kopti karjeros laiptais Rusijos valstybiniuose koncernuose. Jis yra ir įtakingas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys.

„Gazprom“ vedlys vėl išsisuko

Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris – ištikimas V.Putino bendražygis – taip pat ne kartą buvo minimas kaip kandidatas patekti į JAV ir ES sankcijų sankcijų sąrašus. Tačiau jam suvaržymai taip ir nebuvo paskelbti.

Kai kurie JAV apžvalgininkai buvo įsitikinę: šįsyk „Gazprom“ vadovas tikrai nebeišsisuks.

Tačiau pirmadienį JAV paskelbtuose naujų asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašuose A.Milerio pavardės ir vėl neliko. Nors dar savaitgalį neoficialiai neabejota, kad „Gazprom“ lyderio pavardė tikrai bus sąraše, regis, paskutinę minutę ji buvo išbraukta.

Vis dėlto JAV dienraštis „The New York Times“ pažymi, kad A.Mileriui sankcijos gali būti paskelbtos jau netrukus.

Šią savaitę prezidentas Barackas Obama žada Baltuosiuose rūmuose priimti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Tikriausiai tada ir paaiškės, ar „Gazprom“ vadovas bus įtrauktas į juoduosius sąrašus.

Vokietijos pusė laikosi itin atsargios pozicijos sankcijų „Gazprom“ atžvilgiu dėl bendrų projektų su koncernu.

Vėl grasina dėl dujų

JAV administracijos pranešime spaudai teigiama, kad naujos pavardės sąraše atsirado „po glaudaus bendradarbiavimo su ES“. Tad neatmestina, kad „Gazprom“ vadovo pavardė buvo išbraukta kai kurių ES lyderių iniciatyva.

Nors Rusijos dujų koncerno vadovai išvengė sankcijų, „Gazprom“ vis primena galimas tokių suvaržymų pasekmes. Valstybinis dujų gigantas vakar vėl pakartojo perspėjimą, kad Vakarų sankcijos Rusijai „gali suardyti dujų eksportą į Europą“, paveikti verslą ir akcijų vertę.

„Gazprom“ dujos Europoje užima beveik trečdalį, o Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje – daugiau nei 90 proc. rinkos.

Be to, didelė dalis rusiškų dujų, tiekiamų į Europą, pumpuojamos per Ukrainą besidriekiančiais vamzdynais.

Naftos karalius nieko nebijo

Įvairius projektus ne tik ES vykdančios kompanijos „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas šįkart nuo sankcijų neišsisuko. Turtuoliui užkirstas kelias atvykti į JAV, bus įšaldytos jo lėšos – jei tokių turi.

Vienas artimiausių V.Putino rėmėjų, panašiai kaip ir A.Mileris, į Vakarų juoduosius sąrašus iki šiol nebuvo patekęs.

Tiesa, buvęs KGB vadovas I.Sečinas vakar pasiskubino pareikšti akcininkams, kad JAV veiksmai „Rosneft“ verslui nepakenks: „Aš vertinu vėliausius Vašingtono žingsnius kaip aukštą mūsų darbo efektyvumo įvertinimą.“

Jungtinės Karalystės naftos koncernas BP, turintis per 20 proc. „Rosneft“ akcijų, neketina nutraukti santykių su Rusijos kompanija.

Tačiau JAV reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ sumažino kompanijos skolinimosi reitingą iki BBB-. Dabar „Rosneft“ liko vienas laiptelis iki spekuliacinio – vadinamojo šiukšlinio reitingo.

„Ką tik sužinojau, kad JAV pritaikė sankcijas I.Sečinui, buvusiam KGB agentui, kurio dabartinis hobis yra naikinti tokias didžias Rusijos kompanijas kaip „Jukos“ ir „VKontakte“. Šauniai padirbėta“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė rusiško socialinio tinklo „VKontakte“ įkūrėjas Pavelas Durovas, šią savaitę atleistas iš bendrovės vadovo pareigų ir išvykęs iš gimtinės.

Sąraše – ir bankai

Naujosios sankcijos taikomos ir daugybei Rusijos bankų, energetikos bendrovių: „Severnyj Morskoi Bank“, „InvestCapital Bank“, „Transoil“, „Volga Resources Group“, „SMP Bank“, „Sobin Bank“, „Zest Leasing“ ir energetikos įmonei „Stroytransgaz Group“.

Tarp į sąrašą pakliuvusių bendrovių – kompanijos, kurias valdo broliai Arkadijus bei Borisas Rotenbergai, Genadijus Timčenka ir Jurijus Kovalčiukas.

Šiems asmenims sankcijas Vašingtonas pritaikė jau anksčiau. Iš viso JAV sankcijas paskelbė septyniems Rusijos vyriausybės pareigūnams ir 17 bendrovių, susijusių su prezidento V.Putino artimiausia aplinka. Taip siekiama nubausti Rusiją dėl „provokuojančių veiksmų“ Ukrainoje.

Tuo pat metu ES pranešė, kad į juodąjį sąrašą įtraukė dar 15 žmonių, kaltinamų kursčius neramumus Ukrainoje.

Į sąrašą pateko Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Kozakas, Rusijos Dūmos vicepirmininkė Liudmila Ševcova, separatistų lyderiai ir už Krymo aneksiją atsakingi pareigūnai. Iš viso ES asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąraše jau yra 48 pavardės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.