Prekybos šalies turgavietėse apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 258,661 mln. litų. Žvelgiant į visų metų rezultatus, labiausiai džiugino prekyba drabužiais ir kitomis ne maisto prekėmis.
Siūlo užsukti į turgų
„Žmonės išvis į turgų nebeina, drabužių juo labiau neperka, juk prekybos centrai nukonkuravo. Iš kur tokie skaičiai?
Turgavietės neteikia duomenų apie apyvartą. Tegul Statistikos departamento darbuotojai apsilanko turguje“, – piktinosi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.
Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė paaiškino, kaip skaičiuojama turgaviečių prekybininkų statistika.
Apklausas atliekantys darbuotojai keliskart per metų ketvirtį lankosi didžiosiose turgavietėse ir atsitiktine tvarka apklausia prekiautojus.
Skaičiuojant galutinį rezultatą pasitelkiami ir turgaviečių administracijų duomenys: kiek turi nuomininkų, kiek iš jų prekiauja mėsa, daržovėmis, drabužiais ir kitomis prekėmis, kiek dienų dirbo turgus, kiek prekybos vietų jis turi, kokia dalis jų užimta.
Statistikai neklausia bendros turgavietės apyvartos.
Statistika – klaidinga?
Tokiu būdu atliekamos apklausos, kurių rezultatus vėliau apdoroja statistikos specialistai, parodė, kad prekybos maisto prekėmis apyvarta per metus padidėjo 5,4 proc., ne maisto prekėmis – 19,8 proc., augalais ir gyvūnais – 34,9 procento.
„Tiesa tokia, kad yra atvirkščiai: turgaus prekiautojų apyvarta smarkiai sumažėjusi. Juk nuolat kalbamės su jais. Nebent tik kai kurių apyvarta auga“, – kalbėjo Z.Sorokienė.
Pasak jos, turgaviečių prekybos apyvarta pastaraisiais metais traukiasi po 30–40 proc. Priežastys kelios: žmonės vis rečiau eina pirkti į turgų, dažniau renkasi parduotuves, kurios taiko dideles nuolaidas, o tie, kurie vis dar renkasi turgavietę, gauna mažiausias pajamas.
Perka vien pensininkai
„Kas mūsų pirkėjas? Pensininkas. Visi tie, kurie turi mažai pinigų. Drabužius perka tik jie, jaunimas pas mus nesilanko“, – kalbėjo ir Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovė Aldona Janavičienė.
Ji apskaičiavo, kad pastaraisiais metais smarkiai susitraukė prekiautojų skaičius – net 30 procentų. Tad turgavietėse apsčiai laisvo prekybinio ploto.
„Gal tie, kurie liko, ir parduoda daugiau, nes konkurencija mažesnė. Tačiau pakanka pažiūrėti į tuos, kurie pas mus perka, jie tikrai išleidžia mažai“, – sakė A.Janavičienė.
Z.Sorokienė vardijo skaičius: Šilutės turgavietėje prekybinio ploto nuomininkų skaičius susitraukė 40 proc., Jurbarko – 30 proc., Tauragės – 30 proc.
Penktadaliu mažiau prekiautojų ir garsiajame Rietavo turguje.
„Žmonės vos užsidirba atlyginimus. Viskas per tuos suvaržymus. Ar davė naudos kasos aparatai?
Kalbėta apie 100 milijonų litų mokesčių. Dabar niekas apie juos nebekalba.
O kasos aparatų priežiūra kainuoja nemažai, dabar dar perprogramavimas dėl eurų kainuos“, – turgaus aktualijas vardijo Z.Sorokienė.
Drabužių pirko daugiau, kosmetikos – mažiau
Statistikos departamento duomenimis, per metus šalies turgavietėse labiausiai augo prekyba drabužiais ir kitomis ne maisto prekėmis (patalyne, užuolaidomis, knygomis, siūlais ir kitomis) – atitinkamai 39,9 proc. ir 6,3 procento.
Sumažėjo prekyba elektriniais buitiniais aparatais ir prietaisais – 43,6 proc., garso ir vaizdo įranga – 36,4 proc., kosmetikos, asmens higienos reikmenimis – 31,1 procento.
Iš maisto prekių per metus daugiausia didėjo prekyba daržovėmis – 31,2 proc., kiaušiniais – 28,7 proc., vaisiais ir uogomis – 11,9 proc., bet sumažėjo prekyba mėsa, mėsos ir pieno produktais – atitinkamai 3,8 proc. ir 2,1 procento.
