Pasak Vyriausybės vadovo, dėl skubaus dirbamos žemės apsaugai būtinų įstatymų tobulinimo sutarta dar prieš jį pasirašant prezidentei Daliai Grybauskaitei, kritikavusiai šių teisės aktų priėmimo skubą.
„Šiuo metu yra peržiūrimas visas įsigaliojęs įstatymas. Tikimės, kad per mėnesį paruošime tam tikrus pasiūlymus, kurie bus dar kartą aptarti su Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovais ir su politikais, dirbančiais Seimo Kaimo reikalų komitete“, – pirmadienį žiniasklaidai sakė premjeras.
Kaip jau skelbta, ūkininkams didžiausią nerimą sukėlusi žemės įsigijimo taisyklė numato, kad asmuo gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 hektarų, o vienos šeimos nariai gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės.
Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus. TS-LKD frakcijos narys Kazys Starkevičius buvo siūlęs numatyti išlygą ir kredito įstaigoms, nes dėl tokio reglamentavimo, kyla ūkininkams taikomos palūkanos. Tačiau tokie nuogąstavimai Seimo narių neįtikino.
Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.
Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Seime pateiktame nutarime referendumą siūloma surengti birželio 29 dieną.
