Iš 29 kilometrams tvoros skirtų 1,9 milijono litų valstybės biudžeto lėšų buvo panaudota trečdalis - 671 tūkstantis litų. O vienas kvadratinis metras tvoros kainavo 53 litus 45 centus (be PVM).
Per porą savaičių nutiesta pirmoji tvoros atkarpa pusmėnuliu apribojo Kalesnininkų mišką, kur žiemą buvo rasta daugiausia šernų gaišenų, nors ir buvo nustatyta, kad juos išguldė ne afrikinis kiaulių maras, bet kita užkrečiamoji liga.
Darbus nutraukė
Afrikinio kiaulių maro virusu užsikrėtęs vienintelis šernas sausio 24-ąją buvo nušautas gretimo, - Varčios miško pakraštyje, jau Varėnos rajono ribose, o kitas - Šalčininkų rajone.
Kalesninkų mišku driekiasi pagrindiniai šernų takai iš Varčios ir Gedimino (Daugų) miškų, taip pat patenkančių į Alytaus rajone nustatytą afrikinio kiaulių maro zoną.
Šiuose trijuose miškuose žiemą buvo rasta beveik pusšimtis šernų gaišenų, bet nei vienoje iš jų kiaulių maro užkrato neaptikta.
Maro viruso nebuvo aptikta ir ištyrus 800 šernų, kurios šiemet, iki balandžio 1 dienos, sumedžiojo Varčios, "Kalesnykų" ir "Daugio" medžioklės klubų medžiotojai.
"Tiesti likusią 19 kilometrų ilgio tvoros dalį palei Varčios mišką nebėra prasmės, nes prasidėjo intensyvi šernų migracija.
Šernės jau išsivedė šiųmečius šerniukus, o pernykščius – veja nuo savęs. Tad šie traukia į kitus plotus.
Todėl tvorai nepanaudoti pinigai bus grąžinti į valstybės biudžetą", - paaiškino Alytaus maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Romas Černius.
Jis patikino, kad Vilniaus bendrovė "Telekonta" nutiesė specialiai šiems žvėrims pritaikytą tvorą iš metalinio tinklo, kurį metaliniais smaigiais pritvirtino prie miško paklotės, kad šernai iltimis jos negalėtų pakelti. Šiai tvorai įmonė suteikė 5 metų garantiją.
Tvorą prireikus nesunku būtų išardyti ir panaudoti kitoje vietoje.
Budrumo neužmigdė
Afrikinis kiaulių maras, žiemą sukėlęs ant kojų veterinarijos inspektorius ir medžiotojus bei smarkokai pašokdinęs ūkininkus, prisnūdo.
„Kol kas – ramu. Nėra jokių neaiškių situacijų. Prevencijos priemonės veikia“, - patikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Lietuvos valstybės institucijos, sausį įpareigojusios medžiotojus šaudyti be atvangos šernus, taip pat pro šalį neprašovė.
Anot V.Paulausko, medžioklės tikslas – ir trečiosioms šalims, ir partneriams Europos Sąjungoje įrodyti, kad Lietuva sugeba pastoti kelią užkrečiamųjų ligų grėsmei.
„Nuo sausio pabaigos iki balandžio 1-osios medžiotojai sumedžiojo per 11 tūkst. šernų. Ištyrėme visų jų mėginius. Nė viename nebuvo aptikta afrikinio kiaulių maro užkrato“, - kalbėjo V.Paulauskas.
Pastaruoju metu šernų sumedžiojama daug mažiau. Pavyzdžiui, balandžio 19-25 dienomis mūsų šalyje medžiotojai nušovė 123 šernus.
Mėginių maro užkrato tyrimams taip pat pastaruoju metu pateikiama mažiau. Vardan maro stebėsenos VMVT kiekvienam rajonui yra nustačiusi jų limitą.
Tikrins ūkius
Netrukus žvilgsnį nuo medžioklės plotų veterinarijos inspektoriai nukreips į smulkiuosius ūkius.
VMVT parengė afrikinio kiualių maro kontrolės programą ir ją pateikė Europos Komisijai. Pasak V.Paulausko, į šią programą yra surašytos visos vykdomos ir būsimos maro kontrolės priemonės.
Viena svarbiausių – bus stebimi afrikinio kiaulių maro apsaugos ir grėsmės zonose esantys ūkiai. Vieni jų yra grėsmės zonoje, - Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčioninkų ir Trakų savivaldybėse. Jei ūkiai atitinka biosaugos reikalavimus, juos aplenkė prievolė išskersti kiaules.
Bet didžiausias dėmesys bus sutelktas į apsauginėje zonoje – mažiau nei per 10 km atstumu nuo sienos su Baltarusija nutolusius smulkiuosius ūkius. Jie visi privalėjo išskersti kiaules. Bet ar tai – padarė?
„Mūsų veterinarijos inspektoriai važiuos į kaimus, tikrins ūkius. Šią savaitę ketiname aptarti procedūras, kaip visa tai atlikti. Nors pagal gyvulių registro duomenų bazes ten nebėra kiaulių, reali situacija gali būti ir kitokia“, - sakė V.Paulauskas.
