Pasaulinėje pieno rinkoje pieno kaina nuo vasario vidurio sumažėjo vidutiniškai 9 proc. Tuo metu Lietuvos ūkininkams už superkamą pieną imta mokėti net 30-40 proc. mažiau.
„Tokio sunkaus pavasario seniai nėra buvę. Kadangi žemės ūkis taip pat yra verslas, tai kito tokio nestabilaus verslo, kaip pienininkystė, nežinau ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – teigia Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys Bronius Markauskas, pabrėžiantis, kad pienininkystę plėtojantys Lietuvos ūkiai tampa nerentabilūs.
„Europos Parlamento ir Europos Komisijos (EK) sprendimas panaikinti pieno kvotą buvo nesavalaikis ir tikrai neapgalvotas – tai byloja dabartinė situacija pieno sektoriuje. Ko gero ši krizė nebus trumpalaikė ir, kalbant apie artimiausią ateitį, kvotos panaikinimas tikrai turės įtakos. O EK parengtas pieno paketas, kuris turėjo kompensuoti padarinius, pieno gamintojų vertinimu, neveiks. Reikia pripažinti, kad Lietuvos pieno gamintojai yra gerokai mažiau pasiruošę iššūkiams nei senųjų ES narių ūkininkai. Iškyla reali grėsmė, kad pieno sektorius Lietuvoje trauksis, mažės“, – prognozuoja B.Markauskas.
Pasak Ūkininkų sąjungos, Lietuvoje jau trejus metus mažėja karvių, o tiek žemdirbystės, tiek pienininkystės gamyba kasmet traukiasi apie 4 procentus. Skaičiuojama, kad senstant ūkininkams pieną gaminančių ūkių Lietuvoje per keletą metų sumažės net penktadaliu.
„Šiandien ironiška prisiminti Vyriausybės parengtą gyvulininkystės vystymo programą. Situacija rodo, kad nei ta, nei kitos programos neišgelbės gyvulininkystės sektoriaus, jei nebus sutvarkyti patys verslo pagrindai – tik ūkininkui išgyventi leidžianti žaliavos kaina gali stabilizuoti sektorių“, – sakė B.Markauskas.
Ūkininkų atstovai kitą savaitę Vyriausybėje susitiks su valdžios atstovais ir pieno perdirbėjais. Šiose derybose ūkininkai žada siūlyti Vyriausybei imtis skubių veiksmų.
„Mes nesitikime, kad Vyriausybė nustatytų fiksuotą kainą, tačiau mes daug kartų siūlėme paveikti gamintojo-perdirbėjo-prekybininko grandinę: svarstyti pieno produktų kainos antkainio ribas, kiek žinau, tai leidžia ir EK. Antra, Vyriausybė labai skubiai turėtų peržiūrėti visas programas ir reglamentus bei juos pakeisti. Galima tiek nacionalinė parama pieno sektoriui, tiek ES išmokų perskirstymas probleminių sektorių naudai. Tačiau viskas turi būti daroma skubiai“, – siūlymus vardijo B.Markauskas.
Vis dėlto ūkininkas pripažįsta, kad išorinių paramos instrumentų panaudojimas itin pradžiugintų pieno perdirbėjus, todėl pirmiausiai derėtų reguliuoti visą verslo grandinę ir persvarstyti valstybės politiką ūkininkų kooperatyvų atžvilgiu.
„Priemonių yra, tačiau reikia ne kalbėtis, o operatyviai viską sudėti į vieną krepšelį ir pažiūrėti, kiek mes galėtume padėti sektoriui. Tai turės įtakos ne tik ūkininkams, bet ir visai šalies ekonomikai“, – pabrėžė B.Markauskas.
