Kiekviena diena ligoninėje – papildomi pinigai
Pinigų, kuriuos kiekvienas dirbantis žmogus Lietuvoje sumoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui nevalia lengva ranka švaistyti nei valdiškoms, nei privačioms gydymo įstaigoms. Ar jos paklūsta šiai taisyklei? Norėdama tuo įsitikinti, Valstybinė ligonių kasa šiemet, kaip ir pernai, atliko 2013-ųjų ligoninių veiklos tyrimą.
Atliekant analizę ieškota atsakymų, ar mūsų šalies gydymo įstaigos dirba efektyviai, ar galima sumažinti eiles planinėms operacijoms, užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę. Ir ar gydymo įstaigų vadovai padarė viską, kad kiekvienas mokesčių mokėtojų sumokėtas litas atneštų maksimalios naudos pacientams.
Paaiškėjo, kad situacija nedaug tepasikeitė. Pernai, kaip ir užpernai, tas pačias ligas skirtingos gydymo įstaigos išgydė anaiptol ne per tą patį laiką.
Mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigų patirtis, gydant tas pačias ligas ir atliekant tas pačias operacijas, yra labai skirtinga. Neretai ji skiriasi net tos pačios įstaigos padaliniuose, ypač - gydymo trukmė, nuo kurios dažnai priklauso išlaidų apmokėjimas už žmonėms suteiktas paslaugas iš PSDF biudžeto. Kuo žmogus ilgiau be reikalo užsibūna ligoninėje, tuo labiau pabrangsta jo gydymas.
Tokių išvadų priėjo VLK, apibendrinusi 2013 m. suteiktas dienos chirurgijos ir gydymo paslaugas ligoninėse.
VLK analizavo 68 ligoninių veiklą, iš kurių dvi buvo universitetinės, dvi – privačios, kitos – respublikinės, regioninės bei rajonų ligoninės.
Susidaro eilės
Apibendrinus analizės rezultatus paaiškėjo, kad vienoje ligoninėje pacientas gali būti gydomas ilgiau, kitoje – trumpiau, nors tai nėra būtina ir jis pilnai išgydomas per trumpesnį laikotarpį ar gali būti perkeliamas reabilitaciniam gydymui.
Dėl to labiausiai kenčia kiti pacientai, kurie yra priversti eilėse laukti jiems būtinų gydymo paslaugų.
Taip pat pastebėta, kad nemaža dalis pacientų, atvykusių planinėms operacijoms, ligoninėje jų laukia vieną, dvi ar net daugiau dienų. Pasak VLK Draudimo plėtros departamento Gintaro Kacevičiaus, nors pagal vidutinę aktyviojo gydymo atvejų trukmę Lietuvos gydymo įstaigos išsirikiavo ties ES vidurkiu, tačiau dar kiek atsiliekame nuo pažangesnių kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinė žmogaus gydymo trukmė ligoninėje – 6,42 dienos (ES vidurkis – 6,41), Latvijoje – 5,97, Estijoje – 5,5, Švedijoje – 5,13.
Skaičiavo ir gydymo dienas, ir gimdymus
VLK stebėjo, kiek gydymo įstaigos užgaišta, išgydydamos pacientus, kuriems ligos pažeistas klubo sąnarys pakeičiamas dirbtiniu. Pasak G.Kacevičiaus, vidutinė gydymo trukmė po klubo sąnario endoprotezavimo, - keitimo operacijos labai skirtinga. Vienose ligoninėse pacientai praleidžia apie 7 dienas, kitose – net 17 dienų. Trumpiausiai – privačiose ligoninėse, ilgiausiai – regionų ligoninėse. VLK žvilgsnį suteikė ir į dar vieną paslaugą – gimdymus ir per juos atliekamų Cezario pjūvių skaičių.
Anot G.Kacevičiaus, Cezario pjūvis per gimdymą rajonų ir regionų ligoninėse atliekamas daug daužniau, nei yra nustatytas maksimalus leistinas finansavimo rodiklis.
Pavyzdžiui, lyginant su kitomis šalimis, šis rodiklis mūsų šalyje vis dar yra labai aukštas - vidutiniškai kas ketvirtas kūdikis „valdiškose“ ligoninėse gimsta per cezario pjūvio operaciją.
Rajonų gydymo įstaigose šis rodiklis svyruoja maždaug apie 15 proc., o vienoje iš tyrime dalyvavusių privačių gydymo įstaigų – apie 35 proc.
Neatmetama, kad toks didelis cezario pjūvio operacijų dažnumas kai kuriose valstybinėse ligoninėse gali turėti ne tik medicininių, bet ir ekonominių pasekmių. Mat šios paslaugos apmokėjimas kainuoja dvigubai brangiau nei paprastas natūralus gimdymas.
Svarbu – gydyti, o ne laikyti ligoninėje
Pasak VLK direktoriaus Algio Sasnausko, dar didelė dalis šalies ligonių turi daug realių galimybių nelaikyti pacientų palatose be gydymo, o iš karto suteikti jiems būtinas gydymo paslaugas, taip neverčiant kitų žmonių laukti ilgose eilėse.
Anot A.Sasnausko, apskritai atsakingesnis pacientų gydymo trukmės planavimas yra vienas iš būdų, kaip sutrumpinti eiles gydymo įstaigose.
G.Kacevičiaus nuomone, nemaža galimybė padidinti ligoninių veiklos efektyvumą – padidinti bent penkių paprastų planinių chirurginių operacijų atlikimą dienos chirurgijos sąlygomis.
„Tai patvirtina ir labai skirtinga planinės chirurgijos praktika Lietuvos ligoninėse. Pavyzdžiui, kone visos (98 proc.) pilvo sienos išvažos operacijų Jonavos ligoninė atliko dienos chirurgijos skyriuje, tuo tarpu Radviliškio ligoninėje visiems pacientams tokia pat pagalba buvo suteikta įprastiniame stacionare. O tai – smarkiai padidina sąnaudas“, - sakė G.Kacevičius.
