„Mano ūkis – mišrus. Ir karves auginu, ir javus. Visi trys mano sūnūs dirba ūkyje, bet jie – inžinieriai. Todėl specialistų patarimų kartais pritrūksta. Bepigu auginti javus, nes konsultacijų, kuriuos paprastai dalina agronomai, pažeria ir įvairios sėklomis ar augalų apsaugos priemonėmis prekiaujančios firmos.
O štai gyvulių ūkyje – sunkiau. Kai prireikia zootechniko pagalbos, tenka verstis per galvą, kad ją gautume. Šių specialistų Lietuvoje labai trūksta“, - sakė Žemės ūkio rūmų vadovas Andrejus Stančikas.
Lietuvos žemės ūkio politikai tebekursto ūkininkų ir jiems prijaučiančių specialistų ambicijas. Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, nuostatos nesikeičia: gyvulininkystės plėtrai kelias klojamas ir ES, ir nacionalinės paramos pinigais. O kartu jos numatyta ir žemės ūkio specialistams ugdyti.
Situacija vis dar dramatiška
Ką daryti toliau? Ko griebtis, kad gyvulininkystė būtų kuo konkurencingesnė? Šie ministro V.Juknos klausimai kol kas kybo ore, bet prašyte prašosi atsakymų.
Diagnozė lyg ir aiški: gyvulininkystės ūkio šaka susitraukė, užleidusi vietą augalininkystei, nes pastarąją pastaruosius penkerius metus maitino ir geresnė ES parama, ir neprastos grūdų kainos.
Apskritai gyvulių sektoriuje triūsiantys žemdirbiai pasisėmė kaimo plėtrai skirtos ES paramos perpus mažiau, nei grūdininkai.
“O štai Latvijoje abi žemės ūkio šakas pasiekė maždaug vienodo dydžio ES parama. Ir ten nėra tokios drastiškos takoskyros“, - priminė ministras.
Skurdesnės investicijos – viena priežasčių, nulėmusių, kad per pastaruosius ketverius metus karvių Lietuvos ūkiuose sumažėjo penktadaliu.
„Reikia keisti situaciją. Todėl gyvulininkystės sektoriui paremti iš kitų paramos priemonių skyrėme 60 mln. litų. Netrūko tam oponuojančių skeptikų: “O kam tai darote? Nesulauksit paraiškų“. Sulaukėm jų tiek, kad joms finansuoti dabar reikia trigubai daugiau pinigų, nei turime. Užtat paprašėme Europos Komisijos, kad ji leistų tų lėšų gyvulių augintojams paskirti dar daugiau“, - sakė V.Jukna.
Jo teigimu, į gyvulininkystę dėmesys sutelktas ne šiaip sau, bet todėl, kad jos ūkiai sukuria didesnę pridėtinę vertę, nei augalininkystės. Juose įkuriama ir daugiau darbo vietų, sparčiau sprendžiamos ir socialinės kaimo problemos.
Tačiau supurtyti šį sektorių nuo pat šaknų – nelengva. Vos tik statistikos duomenys ėmė byloti pieno sektoriaus naudai (pirmąjį šių metų ketvirtį pieno primelžta 7 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai), į pieno rinką vėl įsisuko žaliavos kainų skersvėjai. Jos žaibiškai ėmė kristi.
„Susodinau žemdirbius, pieno perdirbėjus ir prekybininkus už vieno stalo. Būtina sutarti, kaip sušvelninti pasaulinių pieno kainų kritimo įtaką. Bet kol kas niekas nepasikeitė. Situacija negerėja“, - sakė V.Jukna.
Skaičiuoja paramos milijonus Žemės ūkio ministerijos parengtą gyvulininkystės plėtros 2014-2016 metams programą vyriausybė palaimino pernai gruodį. Tai – didžiulis receptas, į kurį surašytos visos sudedamosios dalys tų vaistų, kurie skirti šiam ūkio sektoriui atgaivinti, - gyvulių skaičiui padidinti.
Šis preparatas bus gaminamas trejus metus, ir kainuos per 1 mlrd. litų.
Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo Vaidoto Prucevičiaus, kol kas liūdniausia situacija – pieno ūkiuose. Todėl juos „gydant“ reikės ir didžiausių pastangų.
2006 metų pradžioje Lietuvos ūkininkų tvartuose mūkė apie 946 tūkst. galvijų, šių metų sausį – per 710 tūkst. Tad ūkiai kasmet susitraukdavo maždaug po 15-20 tūkst. gyvulių.
Pernai karvių skaičiaus kritimas sulėtėjo, - ūkiai paskerdė ar pardavė apie 6 tūkst. raguotųjų. Tad jei ir primelžiama šiek tiek daugiau pieno, tai tik todėl, kad, selekcininkams padirbėjus, tvartuose liko pieningiausios karvės, kurios šeriamos geros kokybės pašarais.
„Nedidelis, bet bent jau teigiamas pokytis, kad šiemet nuo sausio iki gegužės karvių ūkiuose ėmė daugėti, ir per keturis mėnesius jų tvartuose pagausėjo maždaug 4000.
Ūkininkai daugiau augina ir mėsinių galvijų. Bet bene daugiausia dėmesio jie skiria avims. Nuo 2008-ųjų iki šių metų balandžio avininkystė išsiplėtė dvigubai, - maždaug iki 110,2 tūkst. avių“, - sakė V.Prucevičius.
Viliamasi, kad ūkininkus imtis plėtros nors šiek tiek skatina ir nuo šių metų suplanuota mokėti nacionalinė parama. Pavyzdžiui, su gamyba susieta parama bus skirstoma taip, kad kasmet, pradedant 2014-aisiais, už kiekvieną avį ūkininkai gaus po 60-105 litus paramos.
Avininkystei jos iš viso yra numatyta 48 mln. litų, mėsinei galvijininkystei – apie 42 mln. litų.
Apie 40 mln. litų atiteks pieno sektoriui, - už toną parduoto pieno ketinama mokėti po 28 litus.
Apskritai per 2014-2016 metus. gyvulininkystės sektorių pasieks apie 400 mln. litų su žemės ūkio produktų gamyba susietos paramos.
Dar vienas finansavimo šaltinis – nacionalinė parama, kurios trejiems metams numatyta išdalinti 250 mln. litų.
Parama gyvulininkystės sektorių pasieks ir kitais keliais. Pinigų bus skiriama ir genetiniams ištekliams, - lietuviškoms gyvulių veislėms išsaugoti, ir užkrečiamųjų ligų prevencijai. Tad iš viso 2014-2016 metams gyvulių augintojams ketinama atseikėti 1 mlrd. litų.
