Kauno rajone, Vilkijoje, gyvenantis J.Dovidaitis sakė, jog pasakodamas savo istoriją nori perspėti kitus žmones, kad jie nepakliūtų į panašią keblią padėtį. O jei jau taip nutiko, nenuleistų rankų kovodami už savo teises.
Vilkijos gyventojas paaukojo beveik 10 metų, daug sveikatos ir pinigų, kad galėtų pradėti nuosavą verslą – atidaryti kaimo turizmo sodybą. Mat šiam jo projektui priešinosi Panemunių regioninio parko direkcijos atstovai.
Kaunietis pasiekė savo tikslą – sodyba netrukus pradės veikti. Tačiau verslininkas ir toliau neketina nurimti. Iš parko direkcijos jis reikalauja 72 tūkstančių litų kompensacijos už tai, kad ilgai negalėjo plėtoti savo verslo.
Panemunių regioninio parko direkcijos atstovas Saulius Navlickas teigė, jog problemų kilo dėl žemėtvarkininkų klaidos, o tai, kad verslininkas nori piniginės kompensacijos, jam esą nesuprantama.
Norėjo ramios senatvės
„Neturėjo bobutė problemų, įsigijo paršelį“, – taip savo pasakojimą pradėjo J.Dovidaitis.
2004 metais vyras Vilkijos seniūnijoje esančiame Daučionių kaime įsigijo apleistą sodybą.
„Visą gyvenimą dirbau statybų įmonėje, vėliau vairuotoju. Dabar turiu nedidelę maisto prekių parduotuvę Vilkijoje. Norėjau senatvėje užsitikrinti sau garantuotą darbo vietą ir šiek tiek uždirbti, todėl nutariau įkurti kaimo turizmo sodybą“, – pasakojo verslininkas.
Vyras nusipirko apleistą 36 arų sklypą su senais pastatais.
Pagal įstatymus, reikėjo pakeisti žemės paskirtį. Mažesnė sklypo dalis liko žemės ūkio paskirties. 28 arai tapo komercinės paskirties.
„2005 metų balandį Kauno rajono savivaldybė leido tai padaryti. Iš laimės tryniau rankomis ir ėmiau tvarkyti sodybą. Vienai įmonei užsakiau parengti detalųjį sklypo planą. Svajojau įkurti kavinę ir virš jos 10 kambarių motelį“, – prisimena vyras.
Specialių sąlygų neįrašė
Susitvarkęs dokumentus J.Dovidaitis pradėjo atraminės sienos statybą.
„Po mėnesio sulaukiau svečių. Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas su vienu pavaldiniu patikrino, ką veikiu savo žemėje, ir surašė aktą“, – prisimena nemalonumų pradžią J.Dovidaitis.
Akte buvo parašyta, kad sklypas yra Panemunių regioninio parko Seredžiaus kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, todėl sklypo detalusis planas suprojektuojant du sklypus su tiksliniu žemės pakeitimu pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymą.
Sklypai tokiose teritorijose negali būti skaldomi. Esą vykdomi statybos darbai nesuderinti su parko direkcija, todėl statybos neteisėtos.
„Tačiau Kauno rajono žemėtvarkos darbuotojai į žemės nuosavybės dokumentus neįrašė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kuriose numatyta, kad jei žemė yra nacionaliniame, regioniniame parke ar kraštovaizdžio draustinyje, statybos negalimos“, – dokumentus rodė verslininkas.
Apsidžiaugė per anksti
J.Dovidaitis teigė, kad Kauno rajono administracijos atstovai ir Panemunių regioninio parko darbuotojai jį siuntė vieni pas kitus, kratydamiesi atsakomybės. Susidarė uždaras ratas.
„Nuo 2006 iki 2009 metų vis keitėsi Kauno rajono vyriausieji architektai. Atėjus naujam žmogui, jis situaciją aiškindavosi iš naujo“, – teigė J.Dovidaitis.
2009 metais vyriausiuoju architektu tapo dabar jau taip pat šių pareigų nebeinantis Kostas Arvydas Gricius. J.Dovidaitis pasakojo parengęs naują detalųjį sklypo ir statybos planą. Tačiau tų pačių metų pabaigoje iš K.A.Griciaus sužinojo, kad Kauno rajono savivaldybės administracija sutarė su parko vadovybe ir jis galės tęsti savo darbus.
„Tačiau po 10 dienų parko vadovas V.Ganusauskas architektui vėl atsiuntė raštą, kad savo leidimą rengti techninį projektą kavinei ir moteliui statyti atšaukia dėl jau anksčiau minėtų priežasčių“, – pasakojo Vilkijos gyventojas.
Teismai skundus atmetė
Pasitaręs su advokatais J.Dovidaitis buvo įsitikinęs, kad savo leidimo parko vadovas neturėjo teisės atšaukti.
Todėl 2010 metų pradžioje jis kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Skunde parašė, kad Panemunių regioninio parko direkcija ir Kauno rajono administracija elgiasi neteisėtai, todėl jis patiria nuostolių, nes negali vykdyti komercinės veiklos.
J.Dovidaitis teismo prašė panaikinti administracinius aktus, kuriais atsisakoma išduoti projektavimo sąlygas, ir įpareigoti jas išduoti.
Tačiau teisėja Jolanta Medvedevienė nustatė, kad J.Dovidaitis jokių įrodymų, jog jo teisės pažeidžiamos, nepateikė, todėl skundo nepriėmė.
2011 metais vyras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, bet ir jis skundą atmetė.
Įsižiebė nauja viltis
Nuo 2009 metų atkaklus Vilkijos gyventojas ne tik vaikščiojo po teismus, bet ir po truputį statė motelį, nes tikėjosi pergalės.
„2010 metų balandį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareikalavo, kad mano savavališki statiniai būtų nugriauti iki 2011 metų spalio“, – pasakojo verslininkas.
Tačiau jau 2010 metų pabaigoje įsigaliojo statybos įstatymo pakeitimai ir atsirado galimybė savavališkus statinius įteisinti.
„Todėl griauti pradėto statyti motelio ir ūkinio pastato neskubėjau“, – sakė Kauno rajono gyventojas.
Pastatus įteisinti pavyko
2012 metų rudenį J.Dovidaitis sužinojo, kad Statybos inspekcija kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą ir reikalauja pastatus vis dėlto griauti.
„Tačiau galimybe pagal įstatymus įteisinti savo statinius sugebėjau pasinaudoti. Visus leidimus gavau 2013 metų pavasarį ir juos pateikiau teismui“, – tvirtino vyras.
2013 metų vasarą Kauno apylinkės teismas nustatė, kad J.Dovidaitis, atsižvelgiant į pasikeitusius įstatymus, iš Kauno rajono administracijos gavo leidimą įteisinti savo pastatus, o parko direkcija statinio projektui taip pat pritarė, todėl byla nutraukta.
Sklypas parkui nepriklauso?
„Įtikinti valdininkus, manau, pavyko dar ir dėl kitos aplinkybės“, – teigė J.Dovidaitis.
Nagrinėdamas dokumentus jis aptiko 1995 ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl įvairių regioninių parkų, taip pat ir Panemunių regioninio parko zonavimo schemų.
Dokumentuose sakoma, kad Panemunių regioninio parko zoną sudaro Nemuno ir Nykos kraštovaizdžių draustiniai, Virangės, Vinkšnupių, Armenos, Tučių, Antakalnio ir Artupio geomorfologiniai draustiniai, Belvederio ir Pilies kraštovaizdžių draustiniai, Seredžiaus urbanistinis draustinis.
Šio draustinio tikslas – išsaugoti Seredžiaus gatvių tinklą bei erdvines struktūras, Seredžiaus piliakalnį ir kitas kultūros vertybes. Tačiau apie greta Seredžiaus esantį Daučionių kaimą nėra nė žodžio.
„Seredžius priklauso Jurbarko rajonui. Už kilometro esantis Daučionių kaimas priskiriamas Kauno rajonui ir nepriklauso regioniniam parkui“, – įsitikinęs J.Dovidaitis.
Reikalauja atlyginti žalą
Pasiekęs savo tikslą J.Dovidaitis nenurimo. Pernai prieš pat Kalėdas Panemunių regioninio parko direkcijai išsiuntė reikalavimą kompensuoti jam nuostolius ir sumokėti 72 tūkstančius litų.
„Panemunių regioninio parko direkcija ilgo teismų proceso metu teigė, kad man priklausanti žemė įeina į parkui priklausančią Seredžiaus kraštovaizdžio draustinio teritoriją, todėl statybos draudžiamos. Įrodymų, kad tai tikrai saugoma teritorija, nei teismui, nei man nepateikė. Viešajame registre nėra duomenų, kad mano žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją, kur statybos negalimos“, – tokias pretenzijas parko vadovybei išdėstė verslininkas.
J.Dovidaitis įsitikinęs, kad jo motelis būtų pradėjęs veikti dar 2006 metais, todėl ir reikalauja, jog būtų atlyginta patirta žala ir negautos planuotos pajamos.
Padėjo parko tvarkymo planas
Panemunių regioninio parko direkcijos vadovas V.Ganusauskas atostogauja.
Tačiau situaciją puikai išmano parko vyriausiasis specialistas S.Navlickas. Jis rengė ir atsakymą į J.Dovidaičio reikalavimą atlyginti žalą.
S.Navlickas teigė, kad J.Dovidaitis neteisus. Jo sklypas esą patenka į parko teritoriją. Teismai verslininko pretenzijas taip pat yra atmetę.
„Problema ta, kad kurdami žemės grąžinimo įstatymus žemėtvarkininkai pridarė klaidų.
Ne vienu atveju jie dokumentuose nėra įrašę, kad tam tikri sklypai patenka į saugotinas teritorijas. Todėl žmonės to nežino ir vėliau kyla problemų norint ką nors statyti“, – sakė S.Navlickas.
Specialistas teigė, kad J.Dovidaičiui ilgus metus neleista kurti motelio vadovaujantis tuo metu galiojusiais įstatymais.
„Teismai pabodo ir mums, tačiau turėjome vadovautis įstatymais. Laimei, 2010 metų vasarą pagaliau buvo patvirtintas mūsų parko tvarkymo planas, kurio iki tol nebuvo.
Jame numatyta, kad ir mums, ir Kauno rajono administracijai būtų palanku, jei Daučionių kaime atsirastų motelis. Kadangi tai tapo įmanoma teisiškai, ginčai baigėsi“, – sakė parko atstovas.
Tačiau S.Navlickas teigė, kad parko administracija nesijaučia kalta, jog J.Dovidaitis galbūt patyrė nuostolių, ir pinigų verslininkui mokėti neketina.
Gyventojai turėtų būti budrūs
Nerijus Kelmelis
Kauno rajono vyriausiasis architektas
„Panašių atvejų, kai sklypai yra saugotinose teritorijose, o savininkai to nežino ir dėl to susiduria su problemomis, anksčiau būdavo ne vienas.
Per pastaruosius dvejus metus situacija pasikeitė. Dabar dokumentai susisteminti ir aišku, kokioms teritorijoms sklypai priklauso.
Tačiau vienas kitas atvejis, kai žmonės piktinasi, jog negali vykdyti statybų, nes gyvena saugomose arba dėl kitų priežasčių statybas ribojančiose teritorijose, vis dar pasitaiko.
Taip nutinka todėl, kad gyventojai pasitiki nesąžiningais sklypų pardavėjais, kurie slepia informaciją apie statybų apribojimus tam tikrose vietose.
Taip neseniai nutiko Kauno rajone esančiame Patamulšėlyje.
Kaime ir aplink jį 1,5 kilometro spinduliu dėl netoli esančios kiaulių fermos neleidžiamos naujos statybos.
Žemės čia įsigiję žmonės tai sužinojo per vėlai ir dabar nežino, ką su ja veikti, nes statyti namų negali.
Nežinojimas nuo įstatymo vykdymo neatleidžia, todėl gyventojai turėtų būti budrūs.“
