Specialistai abejoja, ar šalies gyventojai tuo susigundys, bet į tėvynę besižvalgantys emigrantai namo statyboms galės skolintis ten, kur dabar gyvena.
Dar praėjusių metų gruodį priimta Būsto paskolų direktyva įsigaliojo šiais metais.
Remiantis ja, būstui ar sklypui įsigyti bus galima pasiskolinti nebūtinai Lietuvoje, bet, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje ar bet kurioje kitoje ES šalyje.
Įprato skolintis užsienyje
Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai ir dabar skolinasi iš tenykščių bankų, nes jie atitinka vieną svarbią sąlygą – gyventi bent 3 metus toje šalyje.
„Naujoji direktyva svarbesnė būtent emigrantams.
Jie toje šalyje gauna pajamas, kurias mato bankai, tad ir galės skolintis“, – aiškino Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.
Užtat Lietuvos gyventojams yra daug sąlygų ir trikdžių, norint pasiskolinti iš kitos šalies banko.
„Jei perki būstą čia, reikia atitikti įvairias sąlygas, įkeisti turtą. Todėl kitos šalies banko paslaugų teikimas čia būtų apribotas“, – aiškino R.Paukštė.
Pavyzdžiui, Anglijoje gyvenantiems lietuviams būtų patogiau pasiskolinti toje šalyje, o būstą statyti ar pirkti Lietuvoje.
Tiesa, mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai kiekvienais metais sėkmingai suteikia paskolų emigrantams, kurie tėvynėje nutaria pasistatyti namą arba įsigyti žemės.
Lįsti į mažą rinką nenorės
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas taip pat neatmetė, kad tokia galimybe gali susidomėti nebent emigrantai. O suteikti paskolas Lietuvos gyventojams užsienio šalių bankai tikrai neskubės.
„Jeigu bankai norės čia veikti, aktyviai veržtis į rinką, turės domėtis mūsų teisės baze ir kitais aspektais. Tačiau mūsų rinka nėra tokia patraukli“, – spėjo S.Kropas.
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai irgi santūriai atsiliepia apie naują galimybę šalies gyventojams. Bankininkai nelinkę jos vertinti labai rimtai, nes lietuviams arčiau esantis bankas – patrauklesnė vieta gauti paskolą.
„Manome, kad didžioji dalis gyventojų ir toliau pirmiausia kreipsis į Lietuvos rinkoje būsto paskolas teikiančius bankus“, – sakė „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas.
Visiems vienoda forma
Anot R.Paukštės, Lietuvoje gyvenantiems bankų klientams kur kas daugiau naudos iš kitos direktyvos dalies: ES šalių bankai visiems, kurie nori gauti paskolą, turės pateikti standartinius pasiūlymus.
Briuselyje manoma, kad bankų klientai galės aiškiai matyti skirtumus ir lengvai išsirinkti geriausią.
Statistika rodo, kad Lietuvoje finansinio raštingumo lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje, o bankų klientai, imdami paskolą, tik paviršutiniškai skaito sutartis.
„Dabar labiau artėjame prie bendros finansų erdvės Europoje. Žmonės galės matyti ir įvertinti galutines sumas, kiek jiems reikės mokėti. Be jokių papildomų sąlygų, „žvaigždučių“ sutartyse ar paslėptų išlygų“, – aiškino R.Paukštė.
Būtent tokios sąlygos, pavyzdžiui, papildomo užstato reikalavimas, jei nuvertėja būstas, išryškėjo per krizę.
„Pučiantis nekilnojamojo turto burbului įsigyto turto vertė nuolat augo, todėl kai kurie būsto paskolas imantys asmenys įsivaizdavo, kad dideli ir brangūs namai yra gera investicija. Jie pervertino savo galimybes išlaikyti pastovias ar augančias pajamas.
Daugelis per mažai gilinosi ir į paskolų sutarčių sąlygas, paskolos davėjo bei gavėjo pareigas ir teises, nesvarstė įvairių išeičių – paskolos grąžinimo pirma laiko, atidėjimo, kreditoriaus keitimo, įkeisto turto pardavimo sąlygų“, – neapdairumo pavyzdžius vardijo Lietuvos kredito unijų narių asociacijos tarybos pirmininkė Ernesta Ramaškaitė.
