Svarbiausias kovos su kontrabanda priemones aptartė Jungtinio tarptautinio nusikalstamumo tyrimų centro “Transcrime” darbuotojai, Mykolo Romerio universiteto (MRU) akademikai, politikai, teisėsaugos ekspertai.
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus nuomone, šiuo metu Lietuvoje trūksta konkrečių priemonių, kurios padėtų įveikti kontrabandą.
“Šešėlinė ekonomika - viena didžiausių problemų Lietuvoje. Tai viena svarbiausių priežasčių, nulemiančių taoi, kad Lietuvos piliečiai nepasitiki ne tik valstybinėmis institucijomis, bet ir vieni kitais. Nors pastaraisiais metais įstatymų leidėjai skyrė nemažai dėmesio kovos su kontrabanda problemai spręsti, akivaizdaus postūmio šioje srityje taip ir nebuvo”, – sakė V.Gailius.
Tyrimų centro “Transcrime” ataskaitos duomenimis, Lietuvos bei kaimyninių šalių muitinių bendradarbiavimas, informacijos tarp teisėsaugos institucijų dalijimasis yra ypač svarbūs veiksniai, mažinantys kontrabandą ir šešėlinę ekonomiką.
“Į Lietuvą kontrabandiniai tabako gaminiai plūsta iš Baltarusijos ir Rusijos. Akivaizdu, jog glaudus bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis sprendžiant kontrabandos problemą yra neišvengiamas.
Pavyzdžiui, Lietuvos muitinės bendri susitarimai su Rusijos bei Baltarusijos valdžios atstovais neabejotinai padėtų užkirsti kelią nelegaliems tabako gaminiams patekti į Lietuvos rinką”, – aiškino tyrimo rezultatus pristatęs “Transcrime” vadovas profesorius Ernesto U.Savona.
“Transcrime” atstovo, profesoriaus Francesco Calderoni nuomone, Lietuvoje per menkai bendradarbiauja itin svarbios institucijos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos kariuomenė, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Lygiai taip pat svarbu pradėti dirbti išviens su teisėsaugos atstovais iš Baltijos šalių ir Kaliningrado regionų bei Baltarusijos.
“Kontrabandos problemai spręsti reikia politinės valios ir gerai koordinuotos strategijos, kurioje turi būti numatytas aiškus atsakomybės ir reikiamų išteklių – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių – paskirstymas. Strategijoje turi būti paskaičiuota ir investicijų grąža – papildomos įplaukos iš akcizinių prekių mokesčių, baudų iš sulaikytų nusikaltėlių ir panašiai”, – kontrabandos sprendimo būdus išvardijo profesorius F.Calderoni.
Pasak Vyriausybės Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjo Nerijaus Genio, Lietuvoje dažniausiai sakoma, kad reikia gaudyti ir bausti parduodančius bei perkančius kontrabandą, tačiau vengiama diskutuoti, kas iš tiesų lemia tokią didelę kontrabandą šalyje.
“Norint išspręsti kontrabandos problemą, itin svarbu žinoti nelegalios veiklos priežastis bei turėti atskiras strategijas tabako gaminių kontrolei, alkoholinių prekių kontrolei, narkotikų kontrolei bei visoms kitoms sritims, kur pastebima šešėlinė veikla”, – aiškino N.Genys.
Gegužės 15-ąją Mykolo Romerio universitete pirmą kartą buvo pristatyta Jungtinio tarptautinio nusikalstamumo tyrimų centro “Transcrime” ataskaita dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais.
Ataskaitoje analizuojama nelegalios prekybos rinka Lietuvoje ir pateikiami konkretūs sprendimai, kokių priemonių būtina imtis, siekiant pažaboti nelegalią rinką šalyje. Panašūs tyrimai buvo atlikti Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir Italijoje.
Tyrimų centras “Transcrime” yra jungtinis Milano universiteto “Universita Cattolicca del Sacro Cuore” ir Trento universiteto “University of Trento” tarptautinio nusikalstamumo tyrimų centras, kuris turi sukaupęs daugiametę patirtį analizuojant nusikalstamos veiklos priežastis ir galimus sprendimų būdus.
Mykolo Romerio universitetas – šiuolaikiškas didžiausias socialinių studijų ir mokslų universitetas Lietuvoje, kuriame studijuoja apie 18 tūkstančių studentų.
