Iš Lietuvos gamyklų dingsta darbininkai

Nors ekonomika ir eksportas auga, šalies pramonė per metus prarado kone 18 tūkst. darbuotojų. Analitikai įspėjo, kad prekybos apribojimų pirmieji neatlaikė gamyba užsiimantys smulkieji ir vidutiniai verslininkai.

Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

May 17, 2014, 10:30 AM, atnaujinta Feb 13, 2018, 8:26 PM

Bankrutavę Kretingos baldžiai likimo nekeikia ir sako, kad klaidų padarė ir patys.

Kretingoje veikusioje įmonėje „Danės baldai“ dar praėjusių metų pabaigoje dirbo 38 žmonės, bet neseniai jie visi neteko darbo. Bendrovei iškelta bankroto byla, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Priežasčių – ne viena

Kretingiškiai nesistebėjo, kad per metus Lietuvos pramonė neteko beveik 18 tūkst. žmonių.

„Mes dirbome su vokiečiais, norvegais, tačiau vis tiek patyrėme nuostolių. Kai kurias sutartis nevykusias pasirašėme, kai kurie mums liko skolingi ir mes įsiskolinome.

Pasitraukė keli akcininkai ir išsivedė klientus. Tad bankroto priežasčių buvo ne viena“, – vardijo buvęs bendrovės vadovas Judžinas Karnauskas.

Įmonės bėdas suuodusi „Sodra“ nurodė užblokuoti sąskaitą, o bankai užrišo paskolų maišą.

Darbuotojų gretos traukiasi

Statistikos departamento duomenims, per metus pramonės įmonėse sumažėjo 17,6 tūkstančių darbuotojų. Po krizės pramonės darbuotojų gretos gausėjo, o dabar – priešingai.

Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį pramonėje dirbo 220 tūkstančių žmonių. Pernai tuo pat metu – beveik 238 tūkstančiai, užpernai – 231 tūkstantis.

Kai kurie pramonininkai, darbdaviai ir ekspertai įspėjo valdžią, kad sprendimas pernai padidinti minimalų atlyginimą gali priversti darbdavius atleisti dalį žmonių.

Tačiau pramonės darbuotojų gretos greičiausiai retėja ne dėl to. „Manau, kad būta kitų priežasčių“, – spėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Statistikos departamentas nepateikė duomenų, kokios pramonės šakos labiausiai nukraujavo. Tačiau pramonininkų atstovas A.Izgorodinas spėjo, kad neramumai Ukrainoje ir Rusijos veiksmai tam padarė didelės įtakos.

Pirmiausia pajuto smulkieji

Anot jo, darbuotojus pirmiausia atleidžia smulkiosios ir vidutinės įmonės, kurios greičiausiai reaguoja į įvairius importo į Rusiją apribojimus.

Tokie sprendimai buvo skaudžiausi nedidelėms įmonėms, nes stambioji pramonė turi iš ko padengti praradimus“, – sakė analitikas.

Dalies savo darbuotojų neteko ir chemijos pramonė, jos padėtis vis silpnesnė.

Tačiau kitų stambiųjų įmonių lūkesčiai tik gerėja.

Niekaip neranda specialistų

Kretingos verslininkas J.Karnauskas turi ir kitą paaiškinimą, kodėl pramonėje mažėja darbuotojų. Jis dirba naujai įsteigtoje baldų įmonėje, kuriai reikia naujų specialistų. Tačiau jų rasti neįmanoma.

„Padavėme skelbimą į vietos laikraštį, kad ieškome keturių žmonių. Per dvi savaites nesulaukėme nė vieno skambučio.

Čia jau nėra kam dirbti, nes visi išvažiavo į Norvegiją“, – skundėsi pašnekovas.

Dauguma Darbo biržos atsiųstų kandidatų esą buvo neblaivūs.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.