„Ūkio augimo prognozė šiek tiek sumažinta daugiausia dėl prastesnės, nei tikėtasi, eksporto plėtros. Tačiau, esant didelei vidaus paklausai, Lietuvos ekonomikos augimo tempai ir toliau bus vieni iš didžiausių Europoje“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Tarptautinė ekonominė situacija yra suprastėjusi daugiausia dėl itin sulėtėjusios Rusijos ūkio plėtros. Neslūgstant Rusijos ir Ukrainos konfliktui, prasčiau vertinamos Rusijos ir su ja glaudžiais ekonominiais ryšiais susijusių valstybių ūkio raidos perspektyvos. Prognozuojama, kad šiemet Rusijos ūkio augimas išsikvėps ir bus artimas nuliui.
Tačiau, nors Rusija yra viena iš svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių, prastesnė šios šalies ūkio raida turės tik ribotą poveikį mūsų šalies ekonomikai.
Rusijai tenka maždaug penktadalis visų Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų, tačiau tik nedidelė dalis šio eksporto yra lietuviškos kilmės – didžiąją dalį (apie 70 proc.) sudaro reeksportas. Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, 1 proc. punkto Rusijos BVP plėtros sulėtėjimas lemia 0,3 proc. punkto mažesnį Lietuvos ūkio augimą.
Prastėjančias užsienio prekybos perspektyvas Rytuose iš dalies atsveria atsigaunanti ekonominė plėtra ES valstybėse. ES gerėja ekonominiai pasitikėjimo rodikliai, pradeda kilti vidaus paklausa, pamažu juntami palankūs pokyčiai ir darbo rinkoje. Pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimą skatinantis veiksnys – vidaus paklausa, ypač dėl padidėjusių realiųjų pajamų išaugusi mažmeninė prekyba.
Kainų tendencijos Lietuvoje, prognozuojama, ir toliau bus palankios vartotojams, o vidutinė metinė infliacija ir toliau bus maža: šiemet sudarys 0,9 proc. Paprastai ji siekia apie 3 proc. Manoma, kad rekordiškai žemą infliaciją nemaža dalimi lemia palankios žaliavų kainos.
Tuo metu prognozuojamas atlyginimų augimas sudaro tarp 3 ir 4 proc.
„Infliacijai esant žemesnei nei numatomam darbo užmokesčio augimui, didėja gyventojų perkamoji galia, o tai palankiai veikia vartojimą“, – sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko.
Pagal Lietuvos banko prognozes, darbo užmokestis 2013 m. pakilęs dėl minimaliojo atlyginimo padidinimo, šiemet turėtų ir toliau nuosaikiai didėti – 3,6 proc.
Kas vyksta Rusijoje? R. Rodzko sakė, kad Rusijos ekonominis buksavimas turi kiek senesnę istoriją.
„Iš tikrųjų istorija yra kiek senesnė. Ji tęsiasi porą pastarųjų metų, o mes jau prieš gerą pusmetį esame minėję, kad rizikos Rusijos pusėje yra nemažos.
Kas vyksta Rusijoje? Viena vertus, vidaus verslo aplinka Rusijoje yra pakankamai nepalanki augimui. Kita vertus, bene svarbiausias dalykas, - tai sėkmingos Rusijos ekonomikos priklausomybė nuo didelių naftos kainų, kurių pastaruosius porą metų nebuvo. Natūralu, kad ir Rusijos ūkio plėtra mažėjant naftos kainoms po truputį traukiasi“, - sakė R.Rodzko.
Jos teigimu, jei įvyktų nepalankusis scenarijus, pavyzdžiui, kitąmet įvyktų 5 proc. Rusijos ekonomikos kritimas, tai Lietuvai reikštų maždaug -1,5 proc. punkto nuo šalies ūkio augimo.
"Skaudesnių padarinių ekonominė krizė Rusijoje turėtų tik Lietuvos paslaugų sektoriui, daugiausiai - transporto paslaugas teikiančioms įmonėms, gerokai mažiau - pramonei", - sakė ekonomistė.
Statistiką apkartino "Orlen Lietuva"
Prastėjant naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ rezultatams, Lietuvos bankas gegužę pablogino Lietuvos bendrojo eksporto prognozę.
„Eksportas, neįskaitant „Orlen Lietuva“ prekybos, vystosi pakankamai palankiai. Jeigu mes žiūrėtume į bendrą eksporto tendenciją, matytume ją prastėjančią, tai reiškia, kad didžia dalimi tas prastėjimas susidaro dėl „Orlen Lietuva“ rezultatų.
Poveikis užsienio prekybai yra tikrai nemenkas, tačiau BVP ir pridėtinei vertei jis nėra toks reikšmingas. Ši įmonė ypatinga tuo, kad, lyginant su jos apyvarta, pridėtinė vertė yra pakankamai nedidelė“, - sakė R.Rodzko.
