Iki šio pavasario Estija nepritarė Vilniaus įtraukimui į projektą, nes esą tai nebuvo suderinta politiniu lygiu, taip pat su Europos Komisija.
R.Roivasas trečiadienį po susitikimo su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi teigė, kad pritaria Vilniaus prijungimui ir mano, kad tai būtų naudinga ir Estijai bei Latvijai.
„Manau, tai, ką šiandien sutarėme - kad eisime toliau kiek įmanoma greičiau, kuriant bendrą įmonę. Akcininkų sutartyje mes rasime tinkamą įvardijimą, kad Vilnius kitame projekto etape (kitoje finansinėje perspektyvoje - BNS) taip pat bus svarbi „Rail Baltica“ dalis“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Estijos premjeras.
Anot jo, nors dabartiniai Europos Sąjungos reglamentai reikalauja šioje finansinėje perspektyvoje tęsti projektą be Vilniaus, jo prijungimas bus naudingas ir kitoms Baltijos valstybėms.
„Dabartinės sąlygos, pagal kurias turime gauti ES palaikymą, sako, kad mes turime tęsti pirmą etapą per Kauną. Tačiau aš manau, kad teigiamas dalykas turėti Vilnių prijungtą ne tik Vilniui ar Lietuvai, bet ir Estijai, ir Latvijai. Mes sutarėme dėl to ir mes tai įrašysime į susitarimą“, - tikino T.Roivasas.
Premjeras Algirdas Butkevičius teigė besitikintis, kad Vilnius bus įtrauktas į bendrą akcininkų sutartį, kurią tikimasi pasirašyti .artimiausiu metu.
„Aš galiu pasakyti, kad Lietuva tikrai netrukdys pateikti paraišką dėl finansavimo tokio svarbaus tarptautinio projekto, ir akcininkų sutartyje, aš manau, bus artimiausiu metu aprašyta ir dėl Vilniaus pajungimo į bendrą projektą“, - po susitikimo trečiadienį teigė A.Butkevičius.
Bendra Baltijos šalių įmonė šių metų rudenį turėtų pateikti paraišką EK dėl, įvairiais skaičiavimais, 13-18 mlrd. litų vertės projekto finansavimo. EK galėtų finansuoti 85 proc. projekto vertės.
Baltijos valstybės daugiau nei pusmetį bandė pasiekti susitarimą dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės įkūrimo. Balandžio pabaigoje trijų šalių susisiekimo viceministrai pasiekė preliminarų susitarimą, kad Vilnius turi būti integruota trasos dalimi, nutiesiant 100 kilometrų ilgio atšaką nuo Kauno iki Vilniaus.
Šis klausimas iki tol buvo pagrindinė nesutarimų priežastis derybose. Lietuva laikėsi pozicijos, kad Vilnių bus galima prijungti kitoje finansinėje perspektyvoje, tačiau patį principą, kad sostinė yra vėžės dalis, reikėtų įtvirtinti akcininkų sutartyje. Tam nepritarė Estija, kuri norėjo Vilnių į projektą įtraukti vėliau, kai bus atliktos galimybių studijos ir susiderėta su Europos Komisija.
Bendras „ Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
