Tikimasi, kad tai vartotojus Europoje paskatins išmesti mažiau maisto. Europos Komisijos duomenimis, Europoje kasmet išmetama apie šimtą milijonų tonų maisto.
Dalis šių produktų dažnai dar būna tinkami valgyti, tačiau jų galiojimo data jau būna pasibaigusi. Apskaičiuota, kad per metus atsikratoma apie 15 milijonų tonų tokių produktų.
O tai neteisinga, todėl jau kitą mėnesį Europos Komisija siūlys panaikinti reikalavimą nurodyti galiojimo laiką ant kai kurių beveik negendančių maisto produktų. Tokį pasiūlymą suformulavo kai kurios ES šalys.
Šalims narėms bus palikta teisė praplėsti tokių produktų sąrašą.
Vartotojai nuspręs patys?
Viena didžiausių šios naujovės entuziasčių Nyderlandų žemės ūkio ministrė Sharon Dijksma apskaičiavo, kad per metus europiečių šeima išmeta tinkamo vartoti, bet jau pasibaigusio galiojimo termino maisto, kurio vertė – vidutiniškai 2200 litų.
„Norėtume pradėti nuo produktų, kuriuos laikote namuose ilgą laiką, – tai makaronai, ryžiai ar kava, – Briuselyje po ES žemės ūkio ministrų susitikimo sakė Nyderlandų atstovė. – Etiketės yra siejamos ne su saugumu, o su kokybe.“
Ji pridūrė, kad vartotojai patys gali nuspręsti, kada, pavyzdžiui, ryžiai dar tinkami vartoti. Ministrė priminė, kad maistas gali būti tinkamas vartoti, jei „šiek tiek pasikeičia jo spalva“.
Palaiko ES senbuvės
S.Dijksmos duomenimis, 15 proc. maisto atliekų sudaro dar tinkami vartoti produktai, kurių etiketėse jau pasibaigęs galiojimo laikas.
ES teisės aktai reikalauja, kad parduodamas maistas neturi būti senesnis, nei jam nustatytas galiojimo laikas. Tačiau Briuselyje neabejojama, kad tokie ilgai tinkami vartoti produktai kaip ryžiai, parmezano sūris ar kava po kurio laiko, nors ir pakeičia spalvą ar net skonį, vis tiek faktiškai dar tinkami vartoti.
„Žmonės nėra kvaili, bet geresnis ženklinimas gali padėti geriau suprasti, kada maistą galima išmesti, o kada dar nereikia to daryti“, – sakė vienas diplomatas po žemės ūkio ministrų susitikimo.
Pasiūlymą nereikalauti termino Europoje palaiko ne tik Olandija. Pasiūlymo dokumentą, kuris įteiktas Europos Komisijai, pasirašė Austrija, Švedija, Danija, Vokietija ir Liuksemburgas.
Ant dokumento, kuris buvo pasirašytas praėjusį pirmadienį Briuselyje, Lietuvos atstovų parašo nėra.
Net skeptiškai ES reguliavimą vertinanti Didžioji Britanija neatmeta tokios idėjos, bet jos atstovai teigia, kad pirmiausia į tokį sąrašą reikėtų įrašyti produktus, kuriuose yra daug rūgščių.
Italai ir čekai ne tokie griežti
Lietuvos gamintojus nudžiugino tokios žinios iš Briuselio.
„Iki šiol dar niekada neteko utilizuoti savo gaminių. Parduotuvėse jie neužsiguli tiek, kad galiojimo laikas išsektų. Viskas suvartojama“, – patikino makaronų gamybos bendrovės „Amber Pasta“ direktorius Marius Dužinas.
Vis dėlto Lietuvoje teisės aktai nėra tokie palankūs makaronų gamintojams, kaip kitose ES valstybėse. Lietuvių konkurentės – Italijos ar Čekijos įmonės – ant savo produktų pakuočių įspaudžia 3 metų galiojimo datą. Lietuvoje šiems miltiniams gaminiams nustatytas poros metų tinkamumo vartoti laikas.
Tad žinia, kurią siunčia Briuselis, pasak M.Dužino, gamintojams yra palanki.
„Kasmet atliekame savo gaminių tyrimus. Įvairių rūšių makaronus laboratorijos spintelėse laikome gerokai ilgiau, nei nustatytas tinkamumo vartoti laikas. Po to tiriame, vertiname pokyčius. Realiai produktams nieko neatsitinka. Nesikeičia nei saugumo, nei skonio savybės. Vienintelis pokytis – juose sumažėja drėgmės“, – sakė M.Dužinas.
Pardavėjai – atsargūs
Tarp produktų, kuriems siūloma netaikyti griežtų ženklinimo taisyklių, – ir kietasis, ilgai brandintas sūris, uogienės, marinuotos daržovės.
„Daugumos produktų galiojimo laikas iš tikrųjų yra daug ilgesnis, nei nurodome. Uogienėse daug cukraus, jos gali stovėti ir 10 metų. Jei indas sandariai uždarytas, nesikeičia nei jų skonis, nei kitos savybės. Marinuotų daržovių taip pat“, – sakė Kėdainių konservų fabriko direktorius Vygantas Vanagas.
Tačiau ir uogienėms, ir marinuotoms daržovėms, kaip reikalauja teisės aktų normos, nustatomas 3 metų tinkamumo vartoti laikas.
Anot V.Vanago, viskas priklauso nuo gamybos technologijų.
Jei jų laikomasi, kaip ir sanitarijos reikalavimų, konservuoti produktai daugybę metų išlieka saugūs.
„Žinoma, svarbu nepažeisti indelio sandarumo. Jei jame yra vakuumas, konservai nei rūgsta, nei genda.
Bet parduotuvės itin atsargios. Jos priima tik tokius konservuotus gaminius, kurių galiojimo laikas neperkopė nustatyto trečdalio. Ir paprastai juos parduoda per mėnesį kitą“, – sakė V.Vanagas.
Per metus 171 kg maisto – į šiukšliadėžę
Nors penktadalis Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o paramą maistu gauna 390 000 gyventojų, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto. Vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto. Pagal išmetamo maisto kiekį priartėjame prie ES vidurkio – čia jo išmetama 180 kg. Namų ūkių išmetamo maisto kiekis sudaro 19 proc. Vis dėlto daugiausia išmetamo maisto susidaro žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos grandinėje.
Kaip sakė Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovai, iniciatyva, kuria siekiama ieškoti būdų išmetamų maisto atliekų kiekiui sumažinti, svarbi visų Europos Sąjungos šalių ir jų piliečių gerovei.
„Pritariame, kad turėtų būti imamasi kompleksinių priemonių siekiant sumažinti išmetamo maisto kiekį. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, tinkamumo vartoti terminas – vienas labiausiai maisto produktų pasirinkimą veikiančių ženklinimo informacijos rodmenų.
Turime dėti visas pastangas ir tinkamai šviesti vartotojus, reikėtų tęsti diskusijas dėl maisto produktų, ant kurių nereikalaujama nurodyti tinkamumo vartoti termino, sąrašo išplėtimo, tačiau visais atvejais būtina užtikrinti vartotojų apsaugą ir nesudaryti sąlygų jiems klaidinti. Jeigu būtų atsisakyta nurodyti tinkamumo vartoti terminą, būtina užtikrinti vartotojų teisę žinoti, kada tas produktas pagamintas, nurodant jo pagaminimo datą“, – paaiškino Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovai.
