Švaresnė aplinka – kas atsakingas?

Pasauliui globalėjant vis dažniau prisimenamos ekologinės idėjos ir aplinkai draugiškas gyvenimo būdas. Lietuvoje taip pat jau ne vieneri metai tai kalbama ir diskutuojama, todėl didelis dėmesys skiriamas visuomenės aplinkosauginiam informavimui ir švietimui.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 23, 2014, 3:47 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 2:36 PM

Pastaraisiais metais buvo įgyvendinamas beveik pusšimtis tokio pobūdžio projektų, kuriems finansavimas buvo skirtas iš Europos regioninio plėtros fondo pagal 2007−2013 metais Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“.

Vienu sėkmingiausių, galinčiu „apkrėsti“ visą Lietuvą, laikomas VšĮ „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ koordinuotas projektas „Pietų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų informavimas ir švietimas apie aplinkai palankų gyvenimo būdą“. Projekto vadovė Lina Gelažienė sako tikinti, kad projekto veiklos paskatino žmones savo kasdieniais veiksmais prisidėti prie švaresnės aplinkos išsaugojimo.

- Kokią pagrindinę žinią nešė Jūsų projektas?

- Projekto tikslas – Pietų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų informavimo ir švietimo aplinkosaugos klausimais gerinimas, visuomenės tausojančios elgsenos ir aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimas.

O tai pasireiškė įvairiais būdais padedant gyventojams suprasti, kad aplinkos, kurioje gyvename, kokybė priklauso nuo mūsų pačių, nuo noro ją saugoti ir puoselėti, o taip pat stengtis išugdyti teisingus vartojimo ir atliekų tvarkymo įgūdžius.

Ir – kas ypač svarbu – tai daryti sąmoningai! Juk svarbu ne vien žinoti atliekų rūšiavimo taisykles, bet suprasti, kodėl reikia jų laikytis. Todėl projekto veiklų metu buvo siekiama visuomenei paaiškinti aplinkos taršos priežastis, ydingą mūsų požiūrį į vartojimą ir atliekų susidarymą. - O kaip gimė pati idėja?

- Lietuvoje yra kuriama šiuolaikiška moderni atliekų tvarkymo sistema, tačiau labai svarbu, kad būtų ne tik diegiama infrastruktūra, bet ir visuomenė aktyviai dalyvautų. O informacijos sraute esminės žinios vis ima ir pasimeta.

Todėl, pasitelkę partnerius – Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą, Alytaus ir Vilniaus miestų savivaldybes bei Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrą – nusprendėme, kad mūsų pareiga – plėsti visuomenės akiratį, formuojant kompleksinį požiūrį į aplinkosaugą, stengiantis padėti suprasti, kad aplinka, kurioje gyvename, labai daug priklauso nuo mūsų pačių suvokimo, požiūrio, įpročių ir elgesio.

- Projekto metu organizuotos įvairiausios veiklos: interaktyvūs užsiėmimai vyresnių ir spektakliai jaunesnių klasių moksleiviams, fotografijos ir maišelių konkursai, TV laidos, elektroniniai biuleteniai, akcijos, atliktos apklausos. Ką davė tokia veiklų paletė ir kas labiausiai pasiteisino?

- Daugiametė darbo su visuomene patirtis ne kartą parodė, kad labiausiai žmogų paveikti gali tiesiogiai bendraudamas. Todėl ypač didelio susidomėjimo sulaukė muzikiniai spektakliukai jaunesnių klasių moksleiviams apie aplinkai palankų gyvenimo būdą, kurių metu profesionalūs Vilniaus „Teatriuko“ aktoriai pasakų personažų lūpomis pasakojo mažiesiems, kodėl mes turime būti aplinkai draugiški ir gyventi darnoje su ja.

Vyresnius moksleivius sudomino fotografijos konkursas, kurio metu jie fotografavo tiek niokojamą ir žalojamą aplinką, tiek ir gražias aplinkos saugojimo idėjas ir iniciatyvas.

Moksleiviai noriai įsitraukė į aplinkai draugiško pirkinių maišelio gamybos konkursą – sulaukėme daug originalių ir labai įdomių darbų. Vyresnieji gyventojai aktyviai dalyvavo labai praktiškose elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir maišelių mainų akcijose. Tiesiog visiems buvo smalsu ir svarbu dalyvauti, įsitraukti, aiškintis ir taip patikėti, pajusti naudą.

- Kokia šio projekto išliekamoji vertė?

- Šis projektas, kurio finansavimui daugiau kaip 300 tūkst. Lt skirta iš Europos regioninės plėtros fondo ir dar per 70 tūkst. Lt skyrė projekto partneriai, dar kartą įrodė, ką gali nuoširdus, neatmestinas darbas.

O norint, kad visuomenė keistų savo mąstymą ir įpročius, negalima sustoti – reikalingas nuosaikus ir tęstinis darbas. Švietimas turi būti vykdomas kryptingai, pastoviai, ieškant labiausiai priimtinų kiekvienai grupei metodų ir priemonių.

Todėl tiek mes, tiek mūsų projekto partneriai puoselėjam idėją pradėtas veiklas tęsti – tik jau praplečiant temas ir tikslinę grupę. Manome, kad šio projekto patirtį galima būtų sėkmingai pritaikyti ir kituose Lietuvos regionuose.

* * *

Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.