„Monditalia“, vienos iš trijų parodų, rengiamų šių metų Venecijos architektūros bienalei, organizatoriai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė grafiką, iliustruojantį, kiek 36 skirtingose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, architektų tenka vienam gyventojui.
Pasirodo, daugiausia architektų yra Italijoje, tai yra vienas architektas tenka 414 italų. Kitoje grafiko pusėje atsidūrusioje Kinijoje architektų skaičius, palyginti su gyventojų skaičiumi, yra nepaprastai mažas. Čia vienas architektas tenka 40 tūkstančių gyventojų.
Mažiau nei tūkstančiui gyventojų vienas architektas tenka ir Portugalijoje, Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje bei Graikijoje.
Lietuvoje vienas architektas tenka 2133 žmonėms, Estijoje ir Latvijoje – dar didesniam gyventojų skaičiui, atitinkamai – 2233 ir 2269 žmonėms.
Žinoma, kaip pažymi architektūros naujienų portalas „ArchDaily“, yra daugybė kitų šalių, kuriose taip pat dirba daug architektų, bet jos nepateko į sąrašą.
Pavyzdžiui, Čilė, kurioje vienas architektas tenka 667 gyventojams, ar Meksika, kurioje vienas architektas tenka 724 meksikiečiams.
Ir nors „ArchDaily“ suabejojo dėl duomenų teisingumo, nes neaišku, iš kur jie paimti ir kiek yra tikslūs, paskelbtas grafikas iškėlė klausimą – ar Italijoje ne per daug architektų?
Kyla noras panagrinėti, ar apskritai pasaulinė rinka nėra persotinta architektais, taip pat pakalbėti apie didžiąją šios srities specialistų migraciją po pasaulį.
Kiek anksčiau savo skaitytojų „ArchDaily“ klausė, kur, jų manymu, architektams lengviausia susirasti darbo, ir prašė atkreipti dėmesį į tai, kur mokami didžiausi atlyginimai pradedantiesiems architektams, kur mažiausiai bedarbių architektų, koks jų darbo poreikis ir kokia šalyje dizaino kultūra.
Skaitytojų nuomonė kiek nustebino. Jų vertinimu, lengviausia architektams gauti darbo Norvegijoje, Panamoje, Šveicarijoje, Brazilijoje, Vietname, Saudo Arabijoje, Indijoje, kai kuriuose Australijos regionuose ir Kinijoje.
„Monditalia“ grafikas taip pat kelia klausimą, ar yra vadinamasis aukso pjūvis, kiek gyventojų turėtų tekti vienas architektas. Jei taip, koks šis skaičius turėtų būti – vienas architektas 3 tūkst. gyventojų kaip Čekijoje, o gal vienas architektas 40 tūkst. kaip Kinijoje? Kiek architektų pakanka?
Taip pat kyla klausimas, ar santykis turi būti sudarytas atsižvelgiant į ekonominius pakilimus ir nuosmukius? Ar reikėtų stengtis kontroliuoti architektūros studentų skaičių, kad santykis atitiktų aukso pjūvį? Kaip manote jūs?
Vienas žinomiausių Lietuvos architektų Audrius Ambrasas, neseniai duodamas interviu, taip pat užsiminė, kad Lietuvoje architektų diplomus kasmet gauna apie 200 bakalaurų, tačiau šios profesijos prestižas toliau krinta.
„Projektavimo ir statybos procesus kontroliuojantys inžinieriai bei nekilnojamojo turto plėtotojai siekia, kad architektų darbą galėtų atlikti statybos inžinieriai. Architektai, anot jų, nieko nemoka apskaičiuoti ir yra tiktai kaprizingi meno kūrėjai.
Ši bėda seniai žinoma, tačiau aukštosios mokyklos, turėdamos omenyje, kad architektūros specialybė labai paklausi, priima visus norinčiuosius ir studijų metu nedaro jokios atrankos.
Vilniaus Gedimino technikos universitete juokaujama, kad Architektūros fakultetas išleidžia daugiau bakalaurų negu priima studentų“, – sakė A.Ambrasas.
Jis įsitikinęs, kad tiek architektų Lietuvos ūkiui nereikia. Todėl gabesni ir aktyvesni dažnai išvažiuoja toliau studijuoti ir dirbti į užsienį, dalis papildo pagal viešųjų pirkimų mažiausios kainos taisykles išmokusias žaisti projektavimo įmones.
Tik mažuma aktyviai veikia kūrybiniuose kolektyvuose.
„Vis dėlto didžiausia bėda – ne architektų skaičius, o tai, kad mūsų visuomenė dar nevertina architektūros projekto kaip pridėtinę vertę turinčio produkto. Juk paprastai investuotojus domina, kiek bus kvadratinių metrų, kiek kainuos techninis projektas ir kada bus gautas statybos leidimas.
Todėl Lietuva vis dar yra statybininkų kraštas, o ne geros architektūros šalis“, – įžvalgomis dalijosi architektas.
