„Per pirmus penkis mėnesius iki pamatų spėjo sudegti rąstinis gyvenamasis namas. Jo žala viršijo ketvirtį milijono litų. Vėliau smarkiai apdegė mūrinis namas. Ši nelaimė sukėlė beveik 80 tūkst. litų nuostolių. Ugnis sukėlė ir nemažai smulkių gaisrų. Pastebėjome, kad gaisrų, kilusių tiek mūrinių, tiek medžio konstrukcijų patalpose, per metus fiksuojama panašus kiekis, tačiau medinių pastatų gaisrų žala įprastai būna trečdaliu didesnė“,- teigia BTA Vadovaujančioji Turto draudimo specialistė.
Pasak jos, minėto rąstinio namo gaisras, tikėtina, kilo dėl dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimo. Tuo tarpu 2011 m. statybos mūrinis namas užsidegė nuo pečiaus, kuris įrengtas priestate. Degė ir namas Kaune. Šiuo atveju gaisras kilo nuo lauke šaudomų fejerverkų. Gesinant gaisrą nukentėjo stogo danga, sienos, grindys, langai. Ugnis gyvenamuosius namus niokojo ir Ukmergės rajone bei Švenčionyse. Paskutiniais dviem atvejais gaisras prasidėjo namo viduje.
Remiantis BTA duomenimis, per trejus metus apskaičiuota vidutinė išmoka už gaisrų padarytą žalą viršija 15 tūkst. litų. Iš viso pernai užregistruoti 54 gaisrai.
Šiltuoju metų laiku derėtų imtis bent minimalių saugos priemonių, kurios gerokai sumažintų gaisrų riziką. Patarimais dalinasi vadovaujančioji turto draudimo specialistė D.Strazdienė:
Išvykdami į ilgesnes keliones, išjunkite elektros tiekimą.
Atvirą ugnį, t.y. laužus, šašlykines rekomenduojama kurti atokiau namų, nepalikti degančios ugnies.
Nuolat prižiūrėkite krosnis, kaminus ir dūmtraukius, profilaktinę patikrą atlikite tiek prieš žiemos sezono pradžią, tiek šiltajam sezonui pasibaigus. Nedideli užsikišimai arba nesandarumas sistemoje gali virsti dideliais nuostoliais per gaisrą.
Būkite atsargūs naudodami kasdienius buities daiktus, tokius kaip žvakės, žibalinės lempos ar viryklės.
Derėtų nepalikti vaikų be priežiūros, ypač, kai šalia yra potencialus ugnies židinys.
Policijos duomenimis, rūkymas namuose labai dažnai tampa gaisro priežastimi.
