Šalyje dėl senstančios visuomenės didėja socialinės rūpybos išlaidos, todėl valdžia bando mažinti viešojo sektoriaus biudžeto deficitą. Tačiau analitikai teigia, kad nors iki mokesčio didinimo mažmeninė prekyba buvo suaktyvėjusi, tačiau vėliau jos apimtys smuko. Didžiausias pakilimas susidarė kovo mėnesį, kai pardavimų apimtys kilstelėjo 11 proc., t.y. daugiausiai nuo pat 1997 metų kovo.
Tačiau mokesčio didinimas Japonijai turėtų padėti pasiekti planinį 2 proc. infliacijos lygio vidurkį. Kaip ir daugelis kitų išsivysčiusių ekonomikų, Japonija pastaruosius du dešimtmečius kovoja su galima defliacija, arba smunkančiomis kainomis. Šis reiškinys neigiamai paveikė vartojimą vidaus rinkoje, nes pirkėjai ir įmonės atidėdavo stambesnius pirkinius laukdami dar didesnio kainų kryčio.
Politikai nurodo, kad būtina nutraukti tokį „užburtą ratą“ – tuomet atsigaus Japonijos ekonomika – valdžia jau ėmėsi įvairių finansinių priemonių padėčiai keisti. Vyriausybės veiksmai kol kas vykdomi sėkmingi ir kainos šalyje pamažu auga. Manoma, kad po mokesčio didinimo įvykęs prekybos susilpnėjimas yra laikinas ir pirkėjų aktyvumas kilstelės jau per kelis ateinančius mėnesius.
