Du mažamečius vaikus auginanti Linos ir Jokūbo šeima kasmet pastebi: kai lauke sušyla ir susitraukia išlaidos už šildymą, jie drąsiau apsiperka parduotuvėse. Tuomet į krepšelį keliauja ne tiek daugiau, kiek įmantresnių produktų.
„Tai panašu į Kalėdas, kai renkiesi ko nors gardaus šventiniam stalui. Sušilus ne taip gaila daugiau litų išleisti geresnėms sultims, keistesniems vaisiams.
Be to, dažniau vykstame daržovių į turgų ir iš ten grįžtame pilnesniais krepšiais. Pasidairome ir žaislų vaikams, žmona neseniai įsigijo kelias sveikatinimosi procedūras“, – pasakojo Jokūbas.
Tiesa, šeima stengiasi nors šiek tiek atidėti rudeniui: prieš rugsėjį reikės daugiau pinigų ir vyresniajam mokyklinukui sūnui, ir darželinukei dukteriai.
Vasara – tai ne Kalėdos
Ar taip elgiasi ir kitos šeimos? „Itin ryškių krepšelio vertės pokyčių šiltuoju ir šaltuoju metų laiku nepastebime.
Vis dėlto prasidėjus šildymo sezonui žmonės labiau ieško galimybių sutaupyti: renkasi paprastesnius ar žemesnės kainos produktus, jų pirkinių krepšeliuose būna ir daugiau prekių su nuolaida“, – kalbėjo prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Renata Saulytė.
Ji apskaičiavo, kad šaltuoju metų laiku vidutinė pirkinių krepšelio vertė maždaug 5 proc. didesnė, palyginti su šiltuoju sezonu.
Tačiau daugiausia į prekybininkų aruodą sumetama per didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Naujuosius metus, kai žmonės negaili pinigų.
Jei nebūtų šių švenčių, pirkėjo krepšelių vertė greičiausiai nusvirtų vasaros naudai.
Atkunta regionų prekybininkai
Užtat „Norfos mažmenos“ apyvarta vasarą maždaug 15 proc. didesnė nei šaltuoju metų laiku. Išimtis nebent gruodis.
Kaip sakė „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis, vasarą, palyginti su žiema, nuo 8 iki 15 proc. padidėja pirkimų skaičius, taip pat keliais procentiniais punktais išauga ir vidutinė jų vertė.
„Nemenkai pagyvėjimą lemia tai, kad pirkėjams vasarą nebereikia mokėti už šildymą. Be to, daugelis pirkėjų vasarą išvažiuoja iš didžiųjų miestų į rajonus.
Ten jie dažnai apsiperka „Norfos“ parduotuvėse, nes rajonuose mūsų pozicijos yra itin stiprios“, – sakė D.Ryliškis.
Pinigus leidžia kitur
„Iki“ tinklas ypatingo šildymo sezono pabaigos poveikio pirkėjų elgsenai neįžvelgė.
„Pirkinių krepšelis šią gegužę, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, didesnis apie 4 procentus. Tačiau tai labiausiai lemia lojalumo akcijos, kai pirkėjai gali įsigyti ne tik maisto produktų, bet ir kitokių prekių su nuolaidomis“, – sakė „Iki“ tinklo atstovas Andrius Petraitis.
Pasak jo, atšilus orams žmonės mažiau valgo, tačiau dažniau atnaujina būstą, daugiau pramogauja ir taupo atostogoms.
Tad pasibaigus šildymo sezonui jie pinigus tiesiog paskirsto kitur.
Užkamšo skyles ir ima išlaidauti
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, atšalus radiatoriams, žmonės dažniausiai elgiasi pagal piramidės principą.
„Pirmas laiptelis – grąžinti skolas. Antras – pirkti tuos daiktus, kurie susidėvėjo, sugedo, prapuolė. Trečias laiptelis – seniai norėti, bet sudėtingu metu atidėlioti pirkiniai: galbūt brangesnis maistas, nauji drabužiai, kosmetika, kelionė, kokios nors paslaugos“, – svarstė ekspertė.
