„Leidimas įsivesti eurą duotas. Kas toliau?" Tokia tema „Lietuvos ryto" laidoje „Lietuva tiesiogiai" 17 val. 20 min. kalbės finansų ministras Rimantas Šadžius ir ekonomistė Rūta Vainienė.
Oficiali trečiadienį paskelbta Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Komisijos (EK) pozicija kviečia Lietuvą į euro zoną. Tačiau jau anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas buvo tikras, kad kitokio sprendimo ir būti negalėjo. Dieną prieš Europos Sąjungos institucijų verdiktą V.Vasiliauskas tikino, kad staigmenų nereikia tikėtis, nes padarėme visus namų darbus. Tuo jis neabejojo ir gegužės viduryje.
„Kokios pastabos bebūtų, viskas mums bus palankia kryptimi, ir eurą Lietuva tikrai įsives, - įsitikinusi ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. - Lietuva jau seniai užsidirbo būti šiame klube“.
„Noriu su visais Lietuvos gyventojais pasidalinti gera žinia, kurios sulaukėme iš EK. Ji teigia, kad Lietuva pasirengusi įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Lietuva labai stengėsi, daug nuveikė ir sėkmingai išlaikė šį egzaminą. Mūsų nuoseklus darbas pastebėtas ir įvertintas“, - teigė premjeras Algirdas Butkevičius.
Anot A.Butkevičiaus, labai svarbu suprasti, kad ekonominė situacija Lietuvoje įvedus eurą keisis. Premjero teigimu, reikia įvertinti, kad ir Latvija su Estija turi eurą, o investuotojai Baltijos šalis neretai vertina kaip vieną. „Lietuvai mes kol kas prognozuojame ne euro euforiją, o pakankamai sparčią ekonominę plėtrą“, - teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jis tikisi, kad pavyks nesudaryti sąlygų pertekliniam skolinimuisi, todėl artimiausiu metu infliacijos paspartėjimas negali pasiekti jokių anomalijų.
„Ne kartą esu sakęs, kad euras – būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui. Atsižvelgiant į aplinkybes šalia Lietuvos sienos, euro įvedimas turi dar didesnę prasmę“, - pridūrė premjeras A.Butkevičius.
Lietuvai prisijungus prie euro zonos, trys didžiausi Lietuvos bankai bus tiesiogiai prižiūrimi ECB. Bus įvertinamas jų turtas. Vasarą seks jų testavimas, o galiausiai – ir tiesioginė priežiūra po sausio 1 dienos.
Euras - ne stebuklų lazdelė
Finansų ministras Rimantas Šadžius ragino pasinaudoti vieno etapo pabaiga ir išnaudoti prasidėjusį naują etapą.
„Euro įvedimas ilgą laiką buvo Vyriausybės, Lietuvos banko tikslas. Tačiau įsiliejimas į euro zoną neduos momentinės naudos. Todėl mūsų uždavinys – pasinaudoti nauja atsiveriančia erdve“, - kalbėjo finansų ministras.
Jis džiaugėsi, kad Vakarų kryptimi pradėjusi judėti Lietuva buvo žemame lygyje, o dabar pagal plėtros lygį esame konkurencingi su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, kurios turi bendrą valiutą eurą.
„Lietuvai svarbu įsilieti į euro zoną dėl tolesnio išlikimo pasaulio rinkoje. Mums reikia daug investicijų, mes daug importuojame, savo ruožtu turime sukurti daug konkurencingų prekių. Šiuo požiūriu euro įsivedimas investuotojams – labai svarbus faktorius, - kalbėjo R.Šadžius. - Tačiau atsipalaiduoti tikrai negalime. Euras niekada nebus stebuklų lazdelė, kuri išspręs visas problemas“.
Anot finansų ministro, Vyriausybė suvokia, kad sumažėjus skolinimosi palūkanoms būna pagundų išleisti juos ne ten, kas atneštų didžiausią naudą.
Reikia Lietuvos sėkmės istorijų
EK trečiadienį paskelbė 2014 m. konvergencijos ataskaitą, kurioje vertinamas 8 valstybių narių pasirengimas įsivesti bendrą valiutą. Šios šalys padarė skirtingą pažangą siekdamos įsivesti eurą. Iš jų išsiskiria konvergencijos kriterijus atitinkanti Lietuva.
Todėl Komisija siūlo ES Tarybai leisti Lietuvai įsivesti eurą 2015 m. sausio 1 d.
EK narys Algirdas Šemeta, kalbėdamas apie EK ataskaitą, sakė, jog joje Lietuvai įrašytas aukštas balas, nes Komisijos keliamus kriterijus Lietuva atitinka su didele atsarga. „EK su pasitikėjimu teigia, kad Lietuvos atitiktis kriterijams tvari ir nevienadienė, - kalbėjo A.Šemeta. - Lietuva vien savo pastangomis sugebėjo atitikti EK kriterijus. Šiuo metu Europos Sąjungai reikia tokių sėkmės istorijų kaip Lietuva“.
Už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą – ilgalaikių pastangų vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir ekonomines reformas rezultatas. Dėl reformų, kurių imtis iš dalies paskatino Lietuvos stojimas į ES prieš dešimtmetį, akivaizdžiai padidėjo Lietuvos gerovė: šalies BVP vienam gyventojui išaugo nuo vos 35 proc. ES-28 vidurkio 1995 m. iki numatomų 78 proc. 2015 m.“
Iš septynių kitų valstybių narių (tai Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija) nė viena šiuo metu neatitinka visų kriterijų, kad galėtų įsivesti eurą. Todėl jų padėtis bus vėl įvertinta po dvejų metų.
ECB ir EK savo išvadas rengė vertindamos gegužės 15 d. statistiką. Tuomet Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis buvo 39,4 proc. (leistina riba – 60 proc.), valdžios deficitas – 2,2 proc. BVP (leistina riba – 3 proc.), ilgalaikių palūkanų norma – 3,6 proc. (leistina riba – 5,4 proc.).
Dvejus metus nuolat mažėjęs vidutinės metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje balandį buvo 0,6 proc. Šis rodiklis atitiks ir Mastrichto kriterijų.
Galutinis sprendimas – kviesti Lietuvą į euro narių klubą ar ne – bus priimtas liepos pabaigoje. Iki tol laiko Lietuvai teigiamų atsakymų reikia sulaukti iš keturių institucijų.
Birželio 19-ąją savo nuomonę pateiks euro zonos finansų ministrai. Po dienos – ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryba. Birželio 26-27 dienomis posėdžiaus Europos Vadovų Taryba, liepos viduryje – Europos Parlamentas. Tuomet beliks paskutinis laiptelis: liepos 23-ąją žodį tars Europos Sąjungos bendrųjų reikalų taryba.
Tik kelio pradžia
„Simboliška, kad, paminėję Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį, esame labai arti naujo atskaitos taško, dar vieno istorinio valstybės raidos momento – šiandien Europos Komisija atvėrė Lietuvai duris į euro zoną“, – sakė finansų ministras R.Šadžius.
Ministro manymu, būti euro zonos nare Lietuvai reiškia didesnį užsienio partnerių pasitikėjimą valstybe, o tai − gausesnės investicijos, palankesnis skolinimasis, mažesnis nedarbas, augančios žmonių pajamos.
„Palankus EK sprendimas – tik kelio pradžia. Turime užtikrinti, kad euras būtų laukiamas žmonių, o jo atėjimas – sklandus“, − sako R.Šadžius.
„Šiandieninės žinios iš Frankfurto ir Briuselio nėra staigmena – atsakingai atlikę namų darbus ir vykdę nuolatinę atitikties konvergencijos kriterijams stebėseną tikėjomės būtent tokio vertinimo“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jo teigimu, paskelbtos Europos Sąjungos institucijų išvados – tai solidus patvirtinimas Europai ir pasauliui, kad savarankiškai krizę įveikusi Lietuva ne tik atkūrė savo ekonomiką, sustiprino bankų sektorių, bet ir padėjo pamatus tvariai plėtrai ateityje.
„Pusę darbo atlikome nepriekaištingai, tačiau pusė darbo – tai tik gera pradžia“, – sako Lietuvos banko vadovas, pabrėždamas, kad narystė euro zonoje, o kartu ir Bankų sąjungoje suteiktų ne savaiminės gerovės garantijas, o naujų galimybių.
Pasak V.Vasiliausko, šias galimybes paverstume realybe, būtina sąlyga ir toliau bus ta pati – finansinis apdairumas, skaidrumas ir drausmė.
Patogiausia laikyti sąskaitose
Euras bus įvestas nuo 2015-ųjų pradžios.
Rugsėjį Lietuvoje jau turėtų būti nukaldintų 370 mln. vienetų eurų ir euro centų. Taip pat numatyta įsigyti 130 mln. vienetų euro banknotų. Šiuo metu dėl jų baigiamos derybos su vienu iš centrinių bankų.
Nuo 2015 m. sausio 1 dienos dvi savaites euras cirkuliuos kartu su litu. Tuo metu mokant litais grąžą gausite eurais. Gyventojai grynuosius litus į eurus galės keistis arba pusmetį po naujos valiutos įvedimo visų bankų skyriuose, arba du mėnesius – Lietuvos pašto skyriuose. Nesuspėję to padaryti užsilikusius litus į eurus bet kada galės išmainyti Lietuvos banke.
Sąskaitose esantys litai euro įvedimo dieną automatiškai bus perskaičiuoti į eurus, todėl gyventojams nieko daryti nereikės.
Laukiančiųjų euro mažai
Nors euras – jau čia pat, apklausos rodo, kad vos daugiau nei dešimtadalis šalies gyventojų mano, kad valiutos keitimas neturės jokių neigiamų pasekmių. Labiausiai baiminamasi išaugsiančių kainų, tačiau nestinga ir tokių, kuriems neramu ir dėl iš dalies prarastos tautinės tapatybės.
Kainų didėjimo baiminasi 57 proc. Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atlikto tyrimo dalyvių. 31 proc. apklaustųjų mano, jog įvedus eurą kris bendras pragyvenimo lygis Lietuvoje. 30 proc. teigimu, bus sukčiaujama perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.
Tačiau D.Grybauskaitė ramina: „Visose šalyse prieš įvedant eurą buvo daug nuogąstavimų, daug baimių. Tiesiog pirmiausia Vyriausybė ir jos atstovai turi labai aiškiai įvardyti, kad grėsmių nėra, kad viskas yra pačių žmonių rankose, kad verslas turi elgtis atsakingai. Rizika kainų kilimo yra maždaug 20-30 centų prie 100 litų, tai įsivaizduokit, praktiškai jokios, nebent būtų kokie nors labai negražūs, spekuliatyvūs veiksmai, bet tą turi kontroliuoti atitinkamos žinybos“, - tikino prezidentė.
Sujudo apgavikai
Artėjant euro įvedimo datai sujudo ir sukčiai, bandantys apgaule išvilioti pinigus. Policija akina: artėjant euro įvedimui ar Lietuvai jau įstojus į šią bendriją jokių tarnybų atstovai po namus nevaikšto ir neprašo pateikti turimų pinigų surašymui.
Jei nepažįstami asmenys prisistato įvairių tarnybų specialistais, patariama paprašyti parodyti tai patvirtinantį dokumentą. Jei asmuo jo nepateikia ar kelia įtarimų, rekomenduojama jo neįsileisti, neatskleisti sukčiams, kur laikomi pinigai.
Bandė prieš septynerius metus
Prisijungti prie euro zonos Lietuva tikėjosi 2007-aisiais. Kad taip ir bus, garsiai kalbėjo tuometis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. „Aš pasakiau, kad bus, reiškia – bus“, – taip 2006-ųjų vasarį teigė jis. Vėliau R.Šarkinas aiškino, kad eurą nuo 2007-ųjų sausio žadėjęs ne jis, o taip jo žodžius interpretavę žurnalistai. Jis pats neva turėjęs omenyje tai, kad Lietuva apskritai kada nors turės eurą.
Prieš septynerius metus Lietuvai tapti euro zonos nare sukliudė kiek didesnė nei Mastrichto kriterijaus numatyta infliacija. Anuomet vidutinė 12 mėnesių infliacija Lietuvoje iki 2006 m. kovo buvo 2,7 proc. O Mastrichto kriterijaus būta 2,6 procento.
