Malaizijai reikia mūsų medikų, mums – palmių aliejaus

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandro Izgorodino, Lietuvos eksportas sparčiai auga. Pernai jis pasistiebė 9 proc. ir 40 proc. Pranoko 2008-ųjų eksporto apimtis.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Jun 6, 2014, 2:53 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 2:58 AM

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandro Izgorodino, Lietuvos eksportas sparčiai auga. Pernai jis pasistiebė 9 proc. ir 40 proc. Pranoko 2008-ųjų eksporto apimtis.

Vis dėlto, anot A.Izgorodino, didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikai - išskaidyti užsienio prekybą. Kol kas ji sutelkta vos į porą regionų.

Šiuo metu apie 60 proc. viso eksporto tenka ES valstybėms, kurios dar neišaugo sunkmečio suknelės.

Trečdalis eksporto tenka NVS šalių regionui, - Rusijai, Baltarusijai ir kitoms šalims, kuriose taip pat netrūksta ir ekonominių, ir politnių iššūkių.

„Tam, kad būtų išsaugotas Lietuvos eksporto augimas, akivaizdu, jog reikia drąsiau žvalgytis į naujas valstybes, kuriose yra geros sąlygos ekonomikai augti. Šiuo metu tai - Azijos regionas“, - patikino A.Izgorodinas.

- Kurios iš Azijos valstybių Lietuvai gali būti patraukliausios? - paklausėme A.Izgorodino.

- Tos, su kuriomis pasiekėme didžiausio santykių progreso. Pirmiausia – Malaizija. Joje turime itin stiprų partnerį – lietuvį, kuris dirba Malaizijoje, ir kuruoja visą Pietryčių Azijos regioną. Tai Paulius Kunčinas, kuris dirba konsultacinėje įmonėje bei vadovauja pernai įsteigtai Lietuvos ir Malaizijos verslo tarybai. Susidomėjusioms Lietuvos įmonėms jis padeda ieškoti verslo partnerių šioje Azijos šalyje.

- Kodėl mūsų šalies įmonėms turėtų rūpėti Malaizija?

- Pirmiausia todėl, kad ir Malaizija, ir Lietuva yra panašios. Savo regionuose jos abi yra nedidelės valstybės. Ir vienoje, ir kitoje yra panašios verslo galimybės bei požiūris į verslo procesus.

Antra, Lietuvos įmonės nori Azijos regione atrasti laisvų nišų. Savo ruožtu Malaizijos įmonės vis atkakliau dairosi vietos Europos ir NVS šalių regionuose, nes kol kas prekiauja tik su Kinija ir Japonija.

Abiejų valstybių tikslai panašūs, bet jų pasiekti netrukdo konkurencija. Norime išplėsti prekybą, bet mūsų ir jų gaminami produktai yra visiškai skirtingi.

- Kokių paslaugų ar produktų galime pasiūlyti Malaizijos įmonėms? Ir ką jos gali pasiūlyti mums?

- Sektorius, kurį plėtojančiai Malaizijai galime pagelbėti, yra medicina.

Malaizija nori iki 2020-ųjų gauti išsivysčiusios ekonomikos statusą. Jo siekdama ji įgyvendina daugybę įvairių programų, tarp jų – ir medicinos.

Lietuvos medikai jau įgijo patirties eksportuodami savo paslaugas į Kazachstaną, ypač kardiologijai. Tad visai įmanoma, kad pavyks bendradarbiauti ir mūsų bei Malaizijos medikams.

Kita vertus, keletas Malaizijos įmonių, kurios domina mūsų verslą, specializuojasi energetiškai efektyvių pastatų statyboje. Šiuo metu tokių pastatų poreikis didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.

Mus domina ir atsinaujinanti energetika. Kadangi toje valstybėje geros klimato sąlygos, joje yra įvairių valstybės programų, kurios įgyvendinamos skatinant atsinaujinančios energetikos plėtrą. Tad Malaizijos patirtis mums praverstų.

- Kuo Lietuva gali būti patraukli Malaizijos įmonėms?

- Jos gali naudoti mūsų šalį kaip gerą gamybos bazę, - pas mus gaminti ir eksportuoti prekes į ES ir NVS regionus. Patraukli mūsų šalies savybė – labai gera verslo kultūra, stipri pramonė ir labai gerai išplėtota logistika. Tad Lietuva yra ideali bazė prekybai su Europa padidinti.

- Kokie produktai garsina Malaiziją?

- Joje – vieni stipriausių pasaulyje palmių aliejaus gamintojai. Jos įmonės gana stiprios transporto-logistikos srityje. Tos, kurios mus domina, stiprios statybose.

Pas mus galima būtų perkelti tam tikrų maisto produktų gamybą ir patenkinti musulmoniškų kraštų poreikius. Nes Lietuvoje yra geros sąlygos „Halal“ maisto produktams gaminti.

Mums ši valstybė įdomi ir tuo, kad joje – gera, nekintanti verslo aplinka. Malaizija pagal verslo aplinkos kokybę pasaulyje iš 200 valstybių užima 6-ąją vietą. Mums tai – svarbu. Nes verslui visur reikia tam tikro komforto, - stabilumo ir apibrėžtumo, kaip toliau ta aplinka klostytis.

- Lietuvos įmonės audžia prekybos ryšių juostą ir su Kazachstanu. Kuo patraukli ši valstybė?

- Lietuvos eksportas NVS šalių regione ūgtelėjo 3 proc. Bet skirtingose valstybėse tos tendencijos taip pat nevienodos. O į Kazachstaną eksportas šiemet jau padidėjo 42 proc., ypač geri rezultatai maisto pramonės, medienos ir baldų bei transporto srityse.

Lietuvos įmonės domisi naujomis eksporto galimybėmis. NVS – ne išimtis. O Kazachstanas yra viena iš tų patraukliausių rinkų.

Ji palanki, nes tai – didelė valstybė, kurioje gyvena beveik 17 mln. žmonių, o jos ekonomika auga. Vadinasi, didėja ir vartojimas. Be to, mums gerai pažįstami kultūriniai verslo aplinkos aspektai. O tai labai svarbu dirbant su naujomis rinkomis.

- Kinija yra viena tų Azijos valstybių, į kurią iš Lietuvos eksportuojama daugiausiai. Pernai prekių joje parduota už 305 mln. litų. Tačiau visoje eksporto grandinėje ji užima tik 0,63 proc. Yra galimybių prekybai su Kinija įsiūbuoti?

- Apklausėme 150 mūsų konfederacijai priklausančių didžiausių gamintojų. Paaiškėjo, kad verslininkai palankiai vertina bendradarbiavimą su Kinija. Beveik kas penktas gamintojas iš apklaustųjų nori su ja prekiauti.

Tačiau prekyba su ja kol kas yra silpna. Todėl konfederacijoje įkūrėme Lietuvos ir Kinijos verslo tarybą. Ji bus viena iš tų institucijų, kuri pagelbės verslininkams – padės sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

Esame suinteresuoti paskatinti ir Kinijos investicijas į Lietuvą.

- O ką galime pasiūlyti kinams?

- Tai ekologiški maisto produktai, aukštos pridėtinės vertės gaminiai, - tekstilė, baldai. Taip pat informacinės bei lazerių technologijos, konsultacinė, rinkodaros veikla.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.