„Gyvenimas gerėja? Paistalai. Pasižiūrėkit, kiek kainuoja maistas, ir nuo tokių prognozių gerklėj kąsnis užstrigs “, - pyktelėjo vyras.
„BVP - tai skaičius, kuris parodo, kiek valstybėje yra sukuriama vertės. Ji yra paskirstoma kapitalo savininkams (sumokami dividendai), atlyginimams, mokesčiams.
Neįmanoma kalbėti apie gerėjančią gyvenimo kokybę, jei BVP neauga. Neauginant BVP galima nebent trumpam pagerinti ekonomiką, ir tai padaryti tektų prisiskolinant pinigų. Pavyzdžiui, to ir griebėsi Graikija. Ji gausiai skolinosi“, - sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Graikija skolinosi, tačiau atsidūrė ant bedugnės krašto. „Tai nėra tvarus kelias“, - patikslino ekonomistas.
Jis neneigė: taip, yra žmonių, kurie skursta. Yra ir tokių, kurių pajamos seniai bedidėjo. Tai socialinių išmokų gavėjai, pensininkai, viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių vidutinis darbo užmokestis taip ir nepakilo.
Bet dauguma vis dėlto jaučia, kad pirkiniams gali išleisti daugiau pinigų, nei prieš porą trejetą metų.
Pasak N.Mačiulio, ne tik BVP, bet ir kiti ekonominiai rodikliai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje kyla.
Pernai pradėjo didėti vidutinis darbo užmokestis. Ir jis auga gerokai sparčiau nei stiebiasi produktų kainos.
„Esame žaizdų išsilaižymo būsenos. Po gilios krizės, po didžiulio biudžeto deficito bandoma subalansuoti finansus.
Ekonomikos, tad ir BVP augimas nurodo aiškią tendenciją, - didėja biudžeto pajamos, didėja galimybė padidinti socialines išmokas bei biudžeto išlaidas viešojo sektoriaus darbuotojams. Jei ekonomika neaugtų, to padaryti nebūtų įmanoma.
Labai svarbu, kad BVP ne trauktųsi, bet augtų. Nors jis pats, kaip „plikas“ skaičius, daliai gyventojų ir nėra labai svarbus“, - paaiškino N.Mačiulis.
