Vilniuje tris savaites pagal programą „Iššūkis išmaniems
miestams“ dirbę IBM technologijų, eismo ir pokyčių valdymo
ekspertai iš Amerikos ir Kanados rekomendavo panaudoti laiku
gaunamą ir tikslią informaciją, galinčią padėti eismo planuotojams
parengti veiksmingas, prieinamas ir ekologiškas ilgalaikes
susisiekimo galimybes, iš anksto numatyti transporto spūstis,
skatinti naudotis viešuoju transportu ir nurodyti keleiviams
geriausius maršrutus.
Iš viso Vilniui pateiktos 45 techninės,
specifinės rekomendacijos, kaip panaudoti šiuo metu turimas
sistemas, duomenis, jog jie būtų efektyviau naudojant siekiant
padidinti viešojo transporto efektyvumą, greitį, maršruto planą.
Tarp konkrečių pasiūlymų Vilniui - Stambulo pavyzdys - galimybė
mobiliųjų operatorių pagalba realiuoju laiku stebėti viešojo
transporto priemonių judėjimą ir tvarkaraščius.
„Susitarus su teleoperatoriais, mes dirbtume kartu ir gautume
mobiliųjų telefonų judėjimo duomenis viešajame transporte realiai.
Stambulas buvo suplanavęs savo viešąjį transportą pagal tam tikrą
savo logiką, sistemą ir duomenis.
Tačiau kai jie pradėjo dirbti
susitarę su teleoperatoriais pagal konkrečių mobiliųjų telefonų
esančių viešajame transporte judėjimą ir tuos duomenis su IBM
pagalba išanalizavo, jie iš esmės pakeitė viešojo transporto
maršrutus, nes ten, kur galvojo, kad bus daugiau keleivių, iš
tikrųjų buvo priešingai“, - ketvirtadienį per ekspertų
rekomendacijų pristatymą Vilniaus savivaldybėje sakė meras Artūras
Zuokas.
Pasiteiravus, kiek šis projektas galėtų kainuoti, A. Zuokas
atsakė „kad viskas yra pigu, ką gali nupirkti už pinigus“.
Tai esą Stambului leido padaryti viešąjį transportą patogesnį,
sumažinti jo išlaidas. Tarp siūlymų Lietuvos sostinei - ir galimybė
senjorams dalytis automobiliais. Skaičiuojama, kad Vilniui į
papildomas automobilio statymo vietas reikia investuoti 200 mln.
litų tam, kad vienas butas turėtų vieną papildomą automobilio
statymo vietą mieste, kas reikštų žaliųjų plotų išnykimą.
„Alternatyva yra integruota viešojo transporto sistema -
viešasis transportas, dviračiai, automobilių dalijimosi sistema“, -
vardijo meras.
A.Zuokas prasitarė, kad ateityje Vilniuje atsiras analogiška
dviračių nuomai automobilių mainų sistema.
„Pavyzdžiui, pensininkui Vilniaus mieste iš viso nebereikės
turėti automobilio, nes kai jam reikės nuvažiuoti iš taško „a“ į
tašką „b“, jeigu jam reikės ne viešojo transporto, o privataus
automobilio, jis galės pasiimti iš minėtos sistemos, taip, kaip
dabar vilniečiai įprato pasiimti oranžinį dviratį savo trumpoms
kelionėms“, - pasakojo A. Zuokas.
Šiuo metu Vilniaus mieste viešuoju transportu naudojasi 40
proc. vilniečių, o 60 proc. naudojasi asmeniniu automobiliu, tai,
pasak A. Zuoko, iki 2020 m. siekiama, kad šis rodiklis pakiltų iki
50 procentų. Pernai Vilniuje besinaudojančiųjų viešuoju transporto
skaičius išaugo 7 procentais.
12 mėnesių Vilniaus miesto savivaldybės komanda toliau dirbs su
IBM specialistais ir priims aiškius sprendimus.
„Kiek kainuos kiekvienas dalykas - būtų sunku šiandien, matyt,
pasakyti, bet daugelį dalykų mes jau turime“, - klausiamas apie
tai, kiek visa tai kainuos miestui, sakė A. Zuokas.
Tuos, kurie viešuoju transportu nesinaudoja, Vilniaus valdžia
žada pritraukti geresne „įvairiais parametrais“ transporto kokybe.
„Yra tokia gera citata, kurią yra pasakęs Bogotos meras:
viešasis transportas yra geras ne tada, kai juo daug naudojasi
mažesnes pajamas gaunančių miestiečių, o kada turtingieji persėda
iš „mersedesų“ į viešąjį transportą, naudojasi jo sistema. Tai
tikrai, mano įsitikinimu, įmanoma“, - buvo tikras A. Zuokas.
IBM ekspertų vertinimu, optimizuota sostinės viešojo transporto
infrastruktūra sumažins išlaidas ir pagerins eismo efektyvumą, ypač
greitosios pagalbos, policijos ir ugniagesių automobiliams.
Augantis viešojo transporto efektyvumas ir naudojimas leis
sumažinti transporto spūstis ir taršą bei padės išsaugoti unikalų
UNESCO saugomą Vilniaus istorinį paveldą. „Iššūkis išmaniems
miestams“ yra elitinė programa, per kurią per paskutinius trejus
metus iš daugiau kaip 500 teikusių paraiškas savivaldybių gauti
konsultacijas atrinkta 116.
Tai, kad IBM atrenka paraišką, reiškia miesto siekį patobulinti
esamas sistemas ir taip išspręsti kylančias problemas, kurios yra
itin svarbios gyventojams. Vilnius, iškovojęs šią stipendiją,
aplenkė daugiau nei 100 pasaulio miestų ir atsidūrė tarp tokių
miestų kaip Briuselis, Pertas ar Durbanas.
