Šiuolaikinė mokykla be šių priemonių jau sunkiai įsivaizduojama. Kompiuteris turbūt labiausiai mokyklose paplitęs prietaisas, kuris naudoja elektros energiją. Atlikti tyrimai rodo, kad vidutiniškai kompiuteriu dirbama apie 4 valandas kiekvieną darbo dieną, o 5,5 val. jis tiesiog stovi.
Trečdalis kompiuterių paliekami įjungti per naktį, o „užmigdytas“ stalinis kompiuteris išnaudoja 90 proc. daugiau elektros energijos nei išjungtas, tad skirtumas tarp išjungto ir veikiančio kompiuterio yra net 25 kartai.
Nauda kišenei ir aplinkai
Kaip teisingai naudotis kompiuteriu ir kitais elektros prietaisais, kiek įvairių energijos taupymo galimybių yra mokyklose aiškinosi daugiau nei 3 tūkst. moksleivių praktiniuose seminaruose, kuriuos įvairių šalies regionų mokyklose vedė Lietuvos žaliųjų judėjimo lektoriai.
Vaikai sužinojo, kad tik šiek tiek pakeitus įpročius, bet nepabloginus savo gyvenimo kokybės, galima sutaupyti nemažai energijos. Tai ne tik prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo, aplinkos saugojimo, bet ir kiekvieno mūsų pinigų taupymo.
„Seminarų metu su moksleiviais diskutavome, kodėl reikia taupyti elektrą, šilumą, vandenį. Turėtume prisiminti, kad tie ištekliai nėra amžini, jie vieną dieną baigsis. Turime pasistengti, kad jų užtektų kuo ilgiau ir kartu galvoti apie alternatyvas – atsinaujinančius energijos šaltinius: saulę, vėją, vandenį, biokurą.
Jiems seminaruose skyrėme daug dėmesio, su mokiniais kalbėjomės, kaip Lietuvoje naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, žiūrėjome šia tema specialiai sukurtą filmuką“, – pasakoja seminarų vedėjas, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis.
Tikrino mokyklos pastatų būklę
Tam, kad surastume geriausius taupymo mokykloje ar namuose būdus, būtina žinoti, kokia yra pastato būklė. Seminarų metu moksleiviai mokėsi atlikti savo mokyklos energetinį auditą.
„Pirmiausiai supažindinome mokinius su profesionaliu energetiniu auditu, papasakojome kam jis reikalingas. Su elektroniniais termometrais moksleiviai matavo temperatūrą klasės viduryje ir prie langų ir nustatė jų sandarumą. Taip pat išsiaiškinome, ar patalpos pakankamai gerai apšviestos, pasinaudodami elektros apskaitos prietaisais apskaičiavome mokykloje esančių elektros prietaisų sunaudojamą elektros energijos kiekį.
Moksleivių atliktas energetinis auditas, žinoma, nėra profesionalus, bet dabar jie turi supratimą, kas tai yra ir apytiksliai gali nustatyti savo mokyklos arba namų energetinę būklę. Tai naudingos žinios, kurios paskatins juos būti draugiškesnius aplinkai“, – tvirtina R. Braziulis.
Projektas „Energetinis auditas ir energijos taupymo galimybės mokyklose“ įgyvendintas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“, kurią administruoja Aplinkos ministerija. Bendra projekto vertė daugiau kaip 172 tūkst. litų.
Didžioji dalis reikalingų lėšų buvo skirtos iš Europos regioninės plėtros fondo. Iš viso minėtas fondas 2007–2013 m. laikotarpiu finansavimą skyrė 48 aplinkosauginio švietimo projektams Lietuvoje.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
