Antai darbštus krovikas Kėdainiuose per mėnesį gauna daugiau nei 3 tūkst. litų išskaičiavus mokesčius.
Svarbus žmogaus požiūris
„Kad darbuotojas būtų motyvuotas, svarbu tiek jam, tiek darbdaviui. Kad įmonė pasiektų gerų rezultatų, reikia, kad ir dirbantys žmonės to norėtų“, – sakė bendrovės „Rivona“, kuriai priklauso tinklas „Norfa“, vadovas D.Dundulis.
Kiekvienas darbdavys siekia turėti kuo mažiau darbuotojų. Tai, anot D.Dundulio, logiška, tačiau kad jie našiai dirbtų, būtina juos paskatinti.
Jo vadovaujamos įmonės sandėlių ūkyje, kuris įsikūręs Kėdainiuose, krovikų atlygis priklauso nuo darbo rezultatų.
„Yra tokių, kurie pas mus atėjo dirbti ir užsidirbti. Yra tokių, kurie nieko nenori, o pasitaiko ir tokių, kuriuos pas mus atsiuntė žmona ar motina.
Tie, kurie stengiasi, užsidirba 3 tūkstančius litų, o rekordininkai ir dar daugiau, apie 4 tūkstančius. Tačiau yra ir tokių, kurie gauna apie 1200 litų išskaičiavus mokesčius. Tačiau jie juk neprisipažins, kad pusę laiko praleido rūkomajame“, – neslėpė D.Dundulis.
Didelė paskata – alga
„Be jokios abejonės, krovikų darbas fizinis, tad yra tam tikros ribos, kurių neperžengsi. Tačiau ne kiekvienas stengiasi tiek, kiek galėtų“, – sakė „Rivonos“ vadovas.
Jo nuomone, didžiausia paskata Lietuvoje yra atlyginimas. „Yra ir kitokių motyvavimo būdų, tačiau žmogui pirma reikia patenkinti materialinius poreikius.
Lietuvoje dar negyvename taip, kad kiti poreikiai būtų svarbesni“, – neabejojo mažmeninės prekybos tinklo vadovas.
Įdiegė kontrolės sistemą
Prieš dešimtmetį „Rivona“ prekių sandėlius iš Šiaulių perkėlė į Kėdainius, mat šalies geografiniame centre esantis miestas – patogesnė logistikos vieta.
Sandėliuose net 60 proc. darbuotojų – moterys. Tiesa, sandėlių ūkio vadovas Šarūnas Rakauskas nuramino: moterys dažniau pluša pramoninių prekių sandėliuose, o ten, kur sunkesnės prekės – buteliai ar kruopos, dažniau dirba vyrai.
Be to, jau ne vienus metus darbą palengvina elektriniai krautuvai, kuriais tarsi gatvėje automobiliais sandėlyje zuja krovikai. Iš viso čia dirba 430 žmonių.
Sandėliuose 2007-aisiais buvo įdiegta kontrolės sistema, kuri leidžia stebėti, kaip sekasi krovikams vykdyti duotas užduotis. Sistema, į kurią ateina užsakymai, paskirsto juos darbininkams, o šie, gavę informaciją į specialų įrenginį, pagal nuorodas rieda elektriniais krautuvais surinkti prekių.
Kaip sekasi darbininkui, matyti kompiuterio ekrane. Šie duomenys, išvedus vidurkį, leidžia numatyti, kokia yra darbo dienos norma.
„Kaip žmogui sekasi, lemia patyrimas: vos atėję darbuotojai mokosi, tad dirba lėčiau. Svarbūs ir fiziniai gebėjimai, ir net matematiniai, taip pat motyvacija.
Yra darbuotojų, kurie uždirba 1200 litų išskaičiavus mokesčius, yra ir tokių, kurie apie 4000 litų“, – sakė Š.Rakauskas.
Didesnį atlygį paprastai pelno tie darbuotojai, kurie, nepriklausomai nuo lyties, turi didesnę patirtį.
Tačiau, pasak Š.Rakausko, neretai žmogus atsiskleidžia jau pirmąjį darbo mėnesį: „Matyti, kuris atėjo išties dirbti ir užsidirbti, o kuris tik laiko praleisti. Po mėnesio jis jau dirba lygiai su senbuviais.“
Tie, kurie ateina iš Darbo biržos, anot D.Dundulio, dažnai užsibūna vos porą dienų, mat jų tikslas – vėl grįžti ant bedarbių suolelio.
„O mus reikia tvarkyti ir priėmimo dokumentus, ir atleidimo“, – pasakojo D.Dundulis.
Pavasaris – keblus metas
„Kėdainiuose sunku rasti vyrų darbininkų. Gal jie išvažiavę į užsienį dirbti? Be to, čia daug gamybos įmonių, tad tenka pakonkuruoti su jomis dėl darbininkų“, – sakė D.Dundulis.
Jam pritarė ir „Rivonos“ sandėlių ūkio direktorius Š.Rakauskas: „Šiauliuose moterys prekių nerinko. Tuomet ten, kaip ir visoje šalyje, buvo didelis nedarbas.
Tad žmonės eilėje prie darbo stovėdavo. O ir uždirbti pas mus tais laikais buvo galima ir 1000 litų, tai buvo labai dideli pinigai.“
Š.Rakauskui kasmet tenka sukti galvą ir dėl sezoninės kaitos. Atėjus pavasariui, kai išauga darbininkų paklausa, mat karštuoju metu kur kas daugiau tenka tiekti parduotuvėms vaisvandenių, alaus ir vaisių, kai kurie senieji darbininkai išvyksta laikinai uždarbiauti į užsienį.
Tad atsiradusias laisvas vietas tenka kamšyti į Kėdainius vasaros atostogų grįžusiais studentais.
„Vasarą mums stinga darbuotojų. Šiuo metu ieškome 20 darbininkų. Tad jei nori, tikrai gali turėti darbą. Rudenį ar žiemą rasti darbuotoją nesunku, o vasarą sunku.
Daug kas eina dirbti pas ūkininkus, vyksta į užsienį, tad į laisvas vietas priimame studentus, moksleivius, sulaukusius 18 metų. Jų darbo rezultatais džiaugiamės, mat jie ateina tuos kelis mėnesius dirbti ir užsidirbti“, – pasakojo Š.Rakauskas.
Rasti darbą nėra sunku
„Kas nori Kėdainiuose rasti darbo, tas randa. Tikrai nėra jokių problemų“, – sakė šeštus metus „Rivonos“ sandėliuose dirbantis 38 metų Gintaras Kasperavičius.
Į šią įmonę jis atėjo iš kitos, kurioje taip pat dirbo fizinį darbą. G.Kasperavičiaus atlygis, kaip ir daugelio kolegų, priklauso nuo rezultatų. „Tenka nemenkai išlieti prakaito, bet įmanoma užsidirbti. Viską lemia pats žmogus“, – sakė vyras.
48 metų Bronislava Kantautienė „Rivonoje“ dirba dešimtus metus. 2004-aisiais, kai tik „Norfos“ sandėliai persikėlė iš Šiaulių į Kėdainius, ji čia perėjo iš įmonės, kurioje taip pat dirbo krovike, tačiau teko kilnoti metalo konstrukcijas ir nuolat vėluodavo atlyginimas.
„Iš pradžių teko dirbti su rankiniais keltuvais, tad buvo sunkiau. Dabar, kai turime elektrinius vežimėlius, paprasčiau. Tačiau, žinoma, į sporto klubą nebereikia eiti – sportuojame darbe“, – šypsojosi moteris.
Ant jos vežimėlio – pakuotės sausainių. Tačiau labiausiai ji džiūgauja, kai tenka krauti prieskonius, mat jie lengviausi, tuomet net ir vikriai sukdamasi nenuvargsta.
„Uždirbame neblogai. Yra jaunų stiprių vyrų, kurie uždirba kur kas daugiau. Daug ką reiškia ir motyvacija.
Kadangi uždirbi tiek, kiek padarai, tai ir stengiesi.
Darbe tikrai nesėdinėju“, – kalbėjo moteris.
Gali ištaisyti klaidas
Jei dirbsi, tai ir užsidirbsi. Būtent toks motyvas skatina ir 31 metų Artūrą. Jis „Rivonoje“ – jau penkeri metai. Raumeningas vyras dažnai pluša alkoholio skyriuje. Čia sunkiausia, mat dėžės su buteliais sveria nemenkai.
Kelerius metus universitete studijavęs fiziką jis nutarė nerti į verslą, tačiau jaunatviškas nepatyrimas suteikė karčią pamoką – po bankroto teko dairytis, kur užsidirbti pinigų.
„Darbas čia man reiškia galimybę dirbti, uždirbti ir ištaisyti klaidas“, – Artūras neslėpė nesiruošiantis sandėlyje dirbti visą gyvenimą, bet tie metai, kuriuos jis čia praleido, įrodo, kad lengva ranka darbo jis neatsisako.
Sandėlyje dirbanti 35 metų Edita Petrauskienė „Rivonoje“ skaičiuoja dešimtus darbo metus.
„Nemėgstu kaitalioti darbų, man čia patinka. Juolab galiu čia užsidirbti. Kėdainiuose nesunku darbo rasti, jei tik nori.
Bet kai nenori, tai ir skundiesi, kad sunku rasti. Arba nenori dirbti už minimalią algą. Aš ir už tiek dirbčiau, jei darbo neturėčiau. Mes čia dirbame sunkiai, tačiau uždirbame“, – sakė moteris.
