Statistika iškalbinga – vartotojas keliasi į virtualią erdvę. Kuo jaunesnis, tuo drąsiau. Kiekvienais metais apsipirkimas internetu Lietuvoje išauga bent 5 procentiniais punktais. Tačiau ar visada toji prekė, kurią įsigyja pirkėjas, yra sąžiningai parduota, arba įsigyta?
Dirbti nelegaliai nenori
Kelių metų sūnų auginanti vilnietė Jurgita ilgą laiką suko galvą iš kur gauti papildomų pajamų. Ketino pasinaudoti paslaugios klasės draugės, kuri gyrėsi neblogomis pajamomis iš prekybos vaikų drabužėliais internetu, pasiūlymu. Tačiau Jurgitai kilo klausimų dėl tokios prekybos legalumo.
„Užmezgusi kontaktus su viena elektronine parduotuve Kinijoje ji nuolat pradėjo gauti siutinius. Mane nustebino, kad iš pašto skyriaus ji kartais vienu ypu parsigabena iki 30 vienodų siuntinių. Juose supakuotos tos pačios prekės. Klausiau, kodėl visos prekės ne vienoje dėžėje, kam tiek daug smulkių siuntinių. Pasirodo, kad šitaip ji išvengia mokesčių. Pati nuolat apsiperku elektroninėse parduotuvėse, ir norėčiau pati tokia veikla užsiimti, tačiau nenoriu daryti nieko nelegalaus,“ - lrytas.lt sakė Jurgita.
Daugiausia siuntų – iš Kinijos
Lietuvos paštas skaičiuoja, jog 2013-ais metais iš užsienio šalių į Lietuvą buvo atsiųsta 16 proc. daugiau siuntų nei 2012-ais metais.
„Jau pastaruosius kelerius metus stebime tendenciją, jog auga iš užsienio šalių siunčiamų siuntų skaičius. Praėjusiais metais tarptautinės gaunamosios tiek korespondencijos, tiek siuntinių skaičius augo. Tokiems rezultatams labiausiai įtakos turi sparčiai auganti elektroninės prekybos rinka, kuri užsienio šalyse labai išvystyta“, – teigė Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.
Pasak A. Jonušaitės, praėjusiais metais labiausiai augo tarptautinės gaunamosios korespondencijos skaičius. Palyginus su 2012 metais tarptautinės korespondencijos pernai buvo gauta 16 proc. daugiau. Taip pat augo – 3 proc. – ir iš užsienio atsiunčiamų siuntinių skaičius.
Daugiausia siuntų į Lietuvą atkeliauja iš Kinijos – net 27 proc. tarptautinių siuntų atkeliauja būtent iš šios šalies. Tarp populiariausių šalių, iš kurių daugiausia atkeliauja siuntų taip pat yra ir Lenkija, Vokietija, Latvija, Didžioji Britanija, Honkongas.
Nors populiariausių šalių sąrašas, iš kurių dažniausiai siunčiamos siuntos, nesikeičia jau kelerius metus, tačiau praėjusiais metais į Lietuvą buvo atsiųsta siuntų ir iš tokių egzotiškų šalių kaip Uzbekija, Fidžis, Kuba, Nigerija, Peru, Iranas, Ekvadoras, Kataras, Omanas, Seišeliai, Tanzanija, Mianmaras, Kuko salos ir kt.
Neapmokestinama siunta, kurios vertė neviršija 75 litų
Muitinės departamento komunikacijos skyriaus viršininkė Henrika Rukšėnienė tvirtina, kad tos siuntos, kuriose esančias prekes (išskyrus akcizines) asmuo įsigyja atlygintinai (už jas pirkėjas atsiskaito pardavėjui), neapmokestinamos importo muitais, jeigu siuntos vertė yra ne didesnė kaip 150 eurų.
„Importo PVM bus neapmokestinamos tokios siuntos, kurių bendra prekių vertė neviršys 75 litų. Visais atvejais bus apmokestintos siuntoje esančios akcizinės prekės.
Jeigu prekes asmuo pirko interneto parduotuvėje, tai muitinei kartu su siunta turi būti pateikiami prekių įsigijimo ir transportavimo siuntimo dokumentai, kurie reikalingi importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti“,- tvirtino Muitinės departamento atstovė.
Vidaus siuntų muitinė netikrina
Užsakant prekes internetu būtina, kad interneto parduotuvės atstovas prie siunčiamos siuntos pridėtų sandorį pagrindžiantį dokumentą. Tarkim, sąskaitą, sąskaitą-faktūrą ir pan. Kol negaunami muitiniam tikrinimui reikalingi nurodyti dokumentai, negali būti apskaičiuojami mokesčiai, ir pašto siunta negali būti atiduodama gavėjui.
Vidaus pašto siuntų, siunčiamų Lietuvos teritorijoje, muitinė netikrina. Iš ES šalių gaunamos pašto siuntos mokesčiais muitinėje neapmokestinamos.
„Tačiau pasitaiko atvejų, kai trečiosios šalies elektroninė parduotuvė nurodo įsikūrusi ES šalyje, o prekės su sąskaita siunčiamos kaip iš trečiosios šalies. Taigi tokiu atveju mokesčiai bus skaičiuojami kaip iš trečiųjų šalių siunčiamoms prekėms.
Bedradarbiauja su muitine ir paštu
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pozicija aiški; gyventojams, elektroninėje erdvėje vykdantiems tęstinę, o t.y. ūkinę komercinę veiklą, galioja tos pačios taisyklės, kaip ir vykdantiems veiklą kitur.
„Internetinė prekyba jau seniai mūsų institucijos taikiklyje. Interneto erdvėje – internetinėse parduotuvėse, socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose vykstančią prekybą VMI nuolat stebi ir vertina,- tvirtino VMI atstovas spaudai Darius Buta. - Siekdama identifikuoti pažeidėjus, inspekcija naudoja geriausią užsienio šalių patirtį ir Danijos mokesčių administratoriaus sukurtą programinę įranga. Ši įranga užtikrina įvairiapusę analizę: renka informaciją apie tinklalapių lankomumą, srautus, adresatus, tinklalapių savininkų elgesį ir pan.“
Pasak pašnekovo, Mokesčių inspekcijos specialistai, įtardami galimai nelegalią elektroninę prekybą ir neapskaitomas pajamas, stebi socialinių tinklų paskyras ir analizuoja jų turinį. Pasitvirtinus įtarimams, kad toks interneto turinys savininkui uždirba nelegalių pajamų, VMI imasi konkrečių veiksmų.
„VMI glaudžiai bendradarbiauja ne tik su Muitine, bet ir su Lietuvos paštu. Šiuo metu analizuoja gautą informaciją apie šalies gyventojų 2012 -2013 metais parsisiųstas prekes. Yra identifikuojami asmenys, kurie siuntė didelius kiekius įvairių daiktų ir galimai juos nelegaliai realizavo šalies viduje. Tokie asmenys sulauks griežtų VMI kontrolės procedūrų“, - kalbėjo VMI pareigūnas.
Supranta, kad daro pažeidimus
Praėjusiais metais VMI pernai vykdytas projektą „Elektroninė prekyba“, pasak pašnekovo davė apčiuopiamą naudą.
Analizės ir atrankos metu tikrinimams atsirinkus 33 internetines parduotuves ir įvairias paslaugas teikiančius portalus, nustatyta, beveik 2,4 mln. litų neapskaitytų pajamų. Įvairūs pažeidimai buvo nustatyti 76 proc. atliktų tikrinimų. Po kontrolės veiksmų kontroliuotinų mokesčių mokėtojų deklaruotų mokesčių (PVM) padidėjimas sudarė 52 proc. bei kontroliuotų mokesčių mokėtojų visų sumokamų mokesčių didėjimas sudarė 66 proc.
"Dažniausi pažeidimai yra veiklos neįregistravimas, būtinų dokumentų neišdavimas. Neretai pažeidėjai aiškinasi nežinoję apie prievolę registruotis, bet iš tiesų žmonės žino apie tai. Būna, kad pardavėjai net ir naudodamiesi kurjerių ar pašto pristatymo paslaugomis neregistruoja individualios veiklos arba dirba tik turėdami verslo liudijimus", - sakė D. Buta.
Atlikus mokestinį patikrinimą bendrovėje, vykdančioje prekybą per elektroninį aukcioną ebay.com, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė gavo pajamų, tačiau jų neapskaitė, o nuo gautų 243 tūkst. litų pajamų nebuvo apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo pridėtinės vertės mokestis. Įmonė geranoriškai pašalino nustatytus trūkumus.
Jeigu sučiuptas nelegalus verslininkas į VMI raginimus nereaguotų, jo lauktų 500-1000 litų bauda, be to, VMI nustatytų, kiek kokių prekių parduota, ir nuo visų tų pajamų jiems tektų susimokėti visus nuslėptus mokesčius.
Močiutės už megztas ir parduotas kojinės nebaus
„Parduodant asmeninius daiktus veiklos registruoti nereikia, tačiau jeigu pardavėjas pardavinėja vienarūšes prekes, pavyzdžiui, naujus drabužius arba mobiliuosius telefonus, tai traktuojama kaip veikla. Jeigu prekėms pristatyti naudojamasi kurjerių ar pašto paslaugomis, reikalinga individualios veiklos pažyma.
Verslo liudijimo užtenka tiems, kurie prekiaudami internetu patys pristato prekes pirkėjams, o asmuo, vykdantis prekybą internetu ir prekes pristatantis naudodamasis trečiųjų asmenų paslaugomis, negali vykdyti veiklos su verslo liudijimu, šiuo atveju jis turėtų pasirinkti veiklą pagal individualios veiklos pažymą", - pažymi D. Buta.
Anot jo, VMI pastebi tendenciją, jog nelegali elektroninė prekyba dažniau aptinkama ne tiesioginės prekybos portaluose, bet socialiniuose tinklalapiuose. Tam pasitelkiami ir atsiskaitymai SMS žinutėmis bei alternatyvios pinigų pervedimo sistemos, tokios kaip „PayPal”.
VMI duomenimis, dėl neregistruotos veiklos 2012 metais buvo nustatyti 1024 pažeidimai, pernai – 1311.
Registruoti veiklą ir mokėti mokesčius reikia tuomet, jei gyventojas vykdo tęstinę, ekonominę veiklą siekdamas iš jos užsidirbti pajamų. „Jei žmogaus pajamos yra atsitiktinės, tarkim, močiutė numezgė vienas kojines ir jas pardavė, tuomet veiklos registruoti nereikia“, - nuramino VMI pareigūnas.
