Nors mūsų šalies valdžia giriasi, kad mokesčių surenkama vis daugiau, padėtis nėra tokia gera, kai palygini su kitomis šalimis.
Oficiali ES statistikos agentūra Eurostatas paskelbė, kad per Lietuvos biudžetą perskirstoma tik 27,2 procento bendrojo vidaus produkto, o tai yra paskutinė vieta ES. Daugiausia perskirsto Danija, Belgija ir Prancūzija – beveik 50 proc. BVP.
Padėtis tik prastėja
Dėl to Lietuvą ne kartą įspėjo ir Tarptautinis valiutos fondas, ir Europos Komisija, ir nepriklausomi ekspertai. Tačiau padėtis, regis, tik prastėja.
Net 2011 metais, kai Lietuva jautė ekonominės krizės gniaužtus, perskirstymas buvo didesnis. O dar didesnės krizės ištikta Latvija kasmet didino BVP skirstymą per biudžetą.
Pavyzdžiui, nuo 2011 iki 2013 metų mokesčių dalis BVP Lietuvoje sumažėjo nuo 27,4 iki 27,2 proc. Net 2002 metais ji buvo didesnė – 29,1 proc. BVP.
Visi mūsų kaimynai, priklausantys ES, mokesčių dalį BVP kasmet didina. Geriausiai tai sekasi daryti estams, lenkams, kurių 32,5 proc. BVP sudaro mokesčiai, nors kapitalo apmokestinimas mūsų šalyje didesnis nei Estijoje.
Eurostato duomenimis, tik 6 ES valstybėse BVP perskirstymas per biudžetą nuo 2001 m. sumažėjo, tarp jų ir Lietuvoje.
Pamėgo vengti mokesčių
„Tokia padėtis susidarė ne dėl to, kad Lietuvoje maži mokesčiai“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kai kurie tarifai, pavyzdžiui, gyventojų pajamų ar „Sodros“ mokesčiai, yra artimi ES vidurkiui, o kai kurie akcizai netgi didesni negu Vakarų Europos valstybėse.
Pagrindinė priežastis – didelė šešėlinės ekonomikos įtaka ir pomėgis vengti mokesčių.
„Net jei Lietuvoje ir būtų turto mokesčiai, biudžeto pajamų ir BVP santykis vis tiek būtų vienas mažiausių ES“, – „Lietuvos rytui“ sakė N.Mačiulis.
Riba – 50 milijonų
Lietuvoje yra galybė mokesčių, iš kurių mažai naudos. Tad pirmiausia reikėtų atrinkti ir taikyti tik tuos, kurie padeda valstybei susemti kuo daugiau pinigų į iždą. Taip siūlė Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas.
Jis patarė Vyriausybei panaikinti visus mokesčius, iš kurių per metus surenkama mažiau nei 50 milijonų litų.
„Jų administravimas kainuoja daugiau, nei gaunama naudos“, – įsitikinęs analitikas.
M.Dubnikovas sakė pritariantis visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui, nors tarifas galėtų būti nedidelis: „Gali būti mažas mokestis, bet mokėtų visi. O taip būtų surenkama daugiau pajamų.“
Lietuva – lengvatų rojus
Agentūra Eurostatas apskaičiavo ir legalią, bet neįtrauktą į apskaitą veiklą. Pavyzdžiui, atlyginimus vokeliuose, be čekio parduotas prekes ir paslaugas.
Anot N.Mačiulio, į apskaitą neįtraukta veikla kelia šalies BVP, bet biudžeto pajamos mokesčių pavidalu nuo to nedidėja.
Mokesčių perskirstymo dugne Lietuva atsidūrė ir todėl, kad mūsų šalies įstatymuose yra labai daug lengvatų ir išimčių, kuriomis naudojasi ir daug uždirbantys gyventojai.
Pavyzdžiui, iš pridėtinės vertės lengvatos šildymui ir karštam vandeniui daugiausia naudos gauna turtingi gyventojai, turintys didelius butus.
„Tokios lengvatos atsisakius būtų galima padidinti tiesiogines kompensacijas už šildymą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Taip jie nenukentėtų, o valstybė neberemtų tų, kuriems paramos nereikia“, – paaiškino N.Mačiulis.
Yra ir kitų priežasčių, dėl kurių biudžetas lėtai pilnėja. Antai kasos aparatai kai kuriose turgavietėse vis dar tebėra labiau dekoracijos. O dividendų iš valstybinių įmonių pastaraisiais metais gerokai sumažėjo.
Neapmokestina pensijų
Tiesa, statistikų nurodytas Lietuvos atsilikimas nuo kitų šalių yra didelis ir dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, daugelyje ES valstybių pensijos yra didesnės nei Lietuvoje ir jos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Jei Lietuvoje vidutinė pensija būtų padidinta iki 1000 litų ir dar būtų taikomas gyventojų pajamų mokestis, realios pensininkų pajamos nuo dabartinių nepasikeistų, tačiau perskirstymas per biudžetą padidėtų maždaug milijardu litų.
„Svarbu atsiminti, kad BVP perskirstymas per biudžetą dar nereiškia šalies pažangos ir gyventojų gerovės. Pavyzdžiui, Šveicarija, Singapūras, Honkongas ir kai kurios kitos konkurencingiausios ir turtingiausios pasaulio valstybės per biudžetą perskirsto mažesnę BVP dalį nei Lietuva“, – pateikė pavyzdį N.Mačiulis.
