Vis dažniau po kaimo turizmo sodybas malasi ir šaknų iš savo žemės neišvertę lietuviai.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet, pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013-ųjų sausio balandžio mėnesiais, vietinio turizmo kelionių padaugėjo maždaug 5 proc., - nuo 453 tūkst. iki 474 tūkst. Tik du procentai iš jų keliavo po Lietuvą atostogaudami ir ilsėdamiesi.
Šie skaičiai ne itin džiugina kaimo turizmo sodybų savininkus. Nes viena kita svečių nakvynė – tai dar ne pragiedruliai. Sodybas vis dar smarkiausiai pamaitina savaitgaliais užplūstantys „baliuškininkai“.
Lenktynių trasas iškeitė į malūną
Garaže ant lentynų – dešimtys nugalėtojų taurių, ant sienų – begalybė automobilių kroso nugalėtojų diplomų. O pastogėje – seni „Žiguli“, „Lada“, „Cadillac“ ir dar keli automobiliai.
Automobilių sportas – lyg tvirta virvė, jungianti brolių Romo ir Vytauto Knitų praeitį su dabartimi. Vytautas daugybę metų buvo automobilininkų komandos „Naftkartas“ vadovas. Bet sportą ilgainiui išmainė į nesibaigiančius sodybos „Ašvos malūnas“ kūrimo ir plėtros darbus.
„Važiuodamas pas gimines, pravažiuodavau ir Reivyčių kaime esantį Ašvos malūną. Visada pasigėrėdavau, koks jis gražus. Ir kaip gaila, kad jis toks apleistas. Mat kai mirė jo savininkas, sūnui tai buvo nė motais. Klausiau ne kartą – o gal sutiktų jį parduoti? Ilgai purtęs galvą galop jis pats man pasiūlė: „Nupirk man netoliese esančią gryčią“. Sukirtom rankomis. Ir ėmėmės gelbėti malūną“, - pasakojo V.Knita.
Pakabinę ant sienos automobilių raktelius, ir, užuot rengęsi varžyboms, broliai ėmėsi statybų. Užtat dabar vos per keletą kilometrų nuo Mažeikių nutolusios jų sukurtos kaimo turizmo sodybos neaplenkia nė vienas automobilių sporto mėgėjų renginys.
Pastatus sutupdė miške
Lietuvoje kaimo turizmo sodybų šeimininkams šiemet tenka apšokinėti gausesnį užsienio ir mūsų šalies turistų būrį. Tačiau tam, kad jie atkreiptų dėmesį į jų paslaugų gausą nusakančių „gandriukų“ kiekį, tenka verstis kūlio.
Brolių R. ir V.Knitų sodybos privalumas – ji yra įkurta netoli miesto, todėl patraukli įvairioms įmonėms. „Ašvos malūnas“ - ir nuošali, ir miškinga vietovė.
Poilsiautojams skirti sodybos namai nutolę nuo vienas kito taip, kad žmonės vieni kitiems netrukdytų.
„Statant poilsines reikėjo išlaikyti nustatytą atstumą – 5 metrus nuo medžių, nes begalima jų buvo nei kirsti, nei pjauti. Tad į tas tuščias saleles tarp pušų „įsodinome“ rąstinius namelius. Kiekvieną jų pasukome taip, kad terasos nežiūrėtų viena į kitą. Tad ir kaimišką pastatų stilių išsaugojome, ir privatumą žmonėms palikome, gamtai neįgnybome“, - paaiškino V.Knita.
Ramybės išsiilgę poilsiautojai į „Ašvos malūną“ ir iš Žemaitijos miestelių, ir iš Rusijos didmiesčių. Nors savininkai yra sugalvoję daugybę pramogų, nuo miesto bėgantiems žmonėms dažniausiai nieko daugiau nereikia, tik knygos ar meškerės.
Sodyboje dažnai vietą rezervuoja ir užsienio įmonių darbuotojai, - tų bendrovių, kurių filialai veikia Lietuvoje. Viešbučius Mažeikiuose dirbančios bendrovės senokai išmainė į Knitų sodybą. „Pernakvoja darbuotojai vieną kartą, ir prilimpa: rezervuoja dabar kambarius iš anksto, jei tik planuoja mokomąjį renginį, įmonės šventę ar tiesiog į Mažeikius atvyksta darbo komandiruotei“, - nusišypsojo R.Knita.
Sodybą pasistatė patys
Broliai dvyniai Darius bei Gintas Vasiliauskai dirba tai, ką moka geriausiai – gamina medinius laiptus. Jiems šiemet užsakymai pasipylė kaip niekad anksti. Nes lietuviai suskato traukti pinigus „iš kojinių“ ir investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Tačiau broliai juokauja: tam, kad senatvėje, kai atgrubs rankos, turėtų papildomą duonos kąsnį, iš anksto apsirūpino darbu. Prieš dešimtį metų tėvų įsigytoje žemėje, greta Kačerginės miško jie ėmėsi ręsti kaimo turizmo sodybą. Pastatė ją savo rankomis, o jos veiklą patikėjo savo žmonoms.
Stalių amatu Gintas ir Darius verčiasi per 20 metų. O štai kaimo turizmo verslas vis dar nėra ta veikla, kuri suteikia sotų duonos kąsnį.
Tai, ką broliai sukūrė, labiausiai vilioja šeimos švenčių rengėjus. „2broliai“ sodyboje vasarą vestuvininkai bei sukaktuvininkai gana sparčiai keičia vieni kitus.
„Greta mūsų sodybos nėra tokios gražios gamtos, kuri masina poilsiautojus. Pieva, prūdas, pirtelė ir pagrindinis pastatas. Viso to pakanka šeimos šventėms, kai svečiams tereikia daug vietos, gero maisto ir patogios nakvynės“, - kalbėjo Darius.
Ar žmonės, sunkmečiui nutolus, jau tapo išlaidesni, ir daugiau pinigų pakloja vaišėms? Pasak Ginto, anaiptol. Jie vis dar atkakliai taupo. Pavyzdžiui, smarkiai susitraukė pirčių nuoma. Mat anksčiau jas nuomodavosi jaunimas, o per sunkmetį jis atsidūrė Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje.
„Tie jauni žmonės pastaruoju metu grįžta namo šventėms. Susituokia, iškelia puotą giminėms ir traukia atgal. Pernai maždaug 60 proc. mūsų klientų buvo būtent tokie – vestuvininkai-emigrantai“, - patikino G.Vasiliauskas.
