Mažesnės draudimo įmokos ūkininkams - pastogė nuo sausros

Žemės ūkio ministerija teikia Vyriausybei nutarimo dėl draudimo įmokų pakeitimo projektą, kuriuo siūloma paremti įmones, draudžiančias žemės ūkio subjektus nuo stichinės sausros. Taip būtų sumažintos žemės ūkio įmonių, bendrovių ir ūkininkų mokamos draudimo įmokos.

2006-ųjų vasarą sausra išdegino pasėlius.<br>V.Balkūno nuotr.
2006-ųjų vasarą sausra išdegino pasėlius.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt inf.

2014-06-23 17:55, atnaujinta 2018-02-12 13:58

Vyriausybės nutarimo projektas dėl draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo buvo parengtas 2007 m. Tuo metu teko imtis priemonių padėčiai stabilizuoti, kad užklupus analogiškai stichinei sausrai kaip 2006-ųjų vasarą, pasekmės būtų švelnesnės.

Siekiant sumažinti valstybės biudžeto nuostolius, o draudimo įmones skatinti drausti augalus nuo stichinės sausros, 2007 m. buvo parengta ir su Europos Komisija (EK) suderinta paramos pasėlių draudimui sistema. Pagal ją iš valstybės biudžeto kompensuojama dalis draudimo įmonių išlaidų, susidariusių išmokant draudimo išmokas už nuostolius, patirtus dėl stichinės sausros (perdraudimas).

Ši priemonė buvo taikoma iki 2013 m. liepos 1 d., todėl Žemės ūkio ministerija Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektu siūlo pratęsti augalų draudimo paramos sistemos stichinės sausros atveju galiojimą iki 2020 m., bet laipsniškai mažinti paramos lygį draudimo įmonėms bei didinti rizikos valdymo atsakomybę ūkio subjektams.

Tikimasi, kad tokia valstybės paramos sistema skatins draudimo įmones drausti augalus nuo stichinės sausros, nes dėl valstybės teikiamos paramos labai sumažėja draudimo įmonių perdraudimo išlaidos, o žemės ūkio veiklos subjektus dėl palankesnių draudimo sąlygų ragins mažiau kliautis nuostolių kompensavimu vien tik iš valstybės, bet ir patiems drausti pasėlius.

Parama kompensuojant dalį draudimo įmonių lėšų tik stichinei sausrai pasirinkta atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes. Visoms rizikoms paremti nepakaktų lėšų, o stichinė sausra Lietuvoje yra rizikingiausia rizikos rūšis, kurios perdraudimo įmonės nenori perdrausti be valstybės paramos.

Nutarimo projekte siūloma nustatyti daug didesnius koeficientus, negu buvo ankstesniais metais.

Paramos dydis draudimo įmonėms apskaičiuojamas atsižvelgiant į Vyriausybės nutarime nustatytus koeficientus: kuo didesnis koeficientas, tuo mažesnė parama suteikiama draudimo įmonėms. Koeficientai nustatyti iki 2020 m., atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų valstybės pagalbai galiojimo laiką.

Minėtoji paramos priemonė bus teikiama derinti EK tik tuomet, kai ši patvirtins valstybės pagalbos gaires 2014–2020 m.

Dabartiniu finansiniu laikotarpiu (2014–2020 m.) taip pat atsirado galimybė teikti paramą draudimo įmokoms kompensuoti ir iš Kaimo plėtros programai skirtų lėšų, todėl tikimasi didesnio ūkininkų aktyvumo draudžiant augalus ir pasėlius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.