„Tą pakilimą yra sunku paaiškinti logiškai,nes priežasčių, kodėl jis turėjo įvykti, kaip ir nebuvo. Toks besiformuojantis burbulas buvo sunkiai suvokiamas. Galbūt tai lėmė daugiau psichologiniai veiksniai, susiję su euro įvedimu. Panašu, kad tai buvo pirmoji reakcija tų žmonių, kurie turėjo daug grynųjų pinigų“, - svarsto „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Jo manymu, žmonės norėjo kuo greičiau norėjo tais pinigais atsikratyti, paversti juos turtu. „Dabar rinkoje matome stabilią situaciją, būsto pardavimai grįžo į tokį lygį, kuris, mūsų nuomone, yra normalus. Mes tikimės, kad tokia normali rinka, kokia buvo paskutinius mėnesius, išsilaikys ir ateityje“, - tikisi NT vystytojas.
Jis nesiryžta prognozuoti, kas NT laukia šių metų rudenį ir kitų metų pradžią, kainų ir pardavimų kilimui logiško pagrindo nemato.
„Veikiau gali susiformuoti atvirkštinė reakcija, nes pasiūla auga sparčiai ir minėtu laikotarpiu jis bus tikrai didelė. Jei dėl kokių nors priežasčių - politinių , psichologinių - paklausa kiek sumažėtų, tai galimas ir tam tikras NT rinkos nuosmukis“, - sakė „Hanner“ vadovas A.Avulis.
Paleido pinigus į rinką
Jam antrina ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kuriais bruožais NT euforija pradeda priminti 2006-2007 metų situaciją.
„Tiesa, tuomet, 2006 metais, nutiko atvirkščiai. Tada nepavyko įsivesti euro ir dėl to NT buvo suduotas tam tikras smūgis. Buvo nuvilti žmonių lūkesčiai. Po to atsirado ir kitokių burbulo sprogimo požymių ir tas procesas 2008- 2009 metais tapo tokiu kritišku.
Šiuo metu, sako banko analitikas, didžioji dalis lūkesčių yra susiję su euro pasirodymu. „Iš NT rinkos dingo beveik visi, kurie galvojo, kad NT kainos ateityje gali dar labiau kristi. Atsirado labai daug manančių, kad jos gali tiktai kilti, ir tai nutiks ne tik dėl euro. Dėl tos priežasties visi pinigai, kurie galbūt buvo rezervuoti per pastaruosius keletą metų laukiant kol NT kainos dar labiau sumažės, buvo paleisti į rinką ir pradėjo šluoti NT“, - kalbėjo G.Nausėda.
Kuo mažiau euforijos, tuo geriau
Tą procesas, pasak ekonomisto, ypač ryškus buvo šių metų pradžioje, kovo-balandžio mėnesiais. Gegužę prasidėjo atoslūgis.
„Kiek ankstoka daryti išvadą, kodėl taip nutiko, bet mane tokie dalykai tiktai džiugina, nes kuo daugiau euforijos bus dabar, iki euro įvedimo, tuo didesnis laukia nusivylimas ir nuosmukis 2015 metų pradžioje. Kuo jos bus mažiau, tuo lengvesnis nusileidimas bus kitąmet, jei toks bus. Manau, jei įmanoma, tai euforijai šiek tiek nuskabyti viršūnėles, tai tą reikėtų daryti.
G.Nausėda pasidžiaugė, kad NT bendrovės, skirtingai nei prieš 7-8 metus, dirbtinai neeskaluoja NT burbulo.
Kisieliaus krantai nesusiformavo
„Kokie galėtų būti NT lūkesčiai? Pirmiausia juos siejame ne su euro įvedimu, bet su fundamentaliais dalykais – su tuo faktu, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje auga tikimės, kad galbūt nedarbo lygis po truputį mažės.
Tai reiškia, kad NT kainos turi potencialo augti, bet tas augimas tikrai nebus 20-30 proc. Greičiausiai tai bus kelių procentinių punktų metinis pokytis. Ir tai yra gerai, nes toks augimas yra prognozuojamas ir tai nesukelia jokių atvirkštinių reakcijų“, - teigė SEB banko analitikas.
Jo žodžiais, dar anksti kalbėti ar nuo kitų metų sausio, kai bus įvestas euras, būsto paklausa sumažės. Bet visai realu, nes pinigų, kurie buvo rezervuoti NT įsigijimui, apimtis yra ribota.
G.Nausėda mano, kad ilgalaikis NT rinkos kilimas įmanomas tiktai naudojantis bankų teikiama kreditavimo paslauga. Jei būsto paskolų portfelis augtų, tai savaime būtų pagrindas didėti ir NT paklausai. Tačiau analitikas čia mato tam tikrų trukdžių ir gali būti, kad tas procesas užsitęs.
„Kurį laiką, ypač po euro įsivedimo, kai žmonės įsitikins, kad čia kisieliaus krantai nesusiformavo, pieno upės nepradėjo tekėti, gali nutikti taip, kad labai didelio noro įsigyti NT nebus. Tada viskas vyks laipsniška, lėtai kylančia linija ir būsto paskolų portfelis augs kaip ir dabar – nedideliais tempais. Tokio scenarijaus tikimybės atmesti tikrai nereikia“, - prognozavo G.Nausėda.
