Bankų atsparumas tikrintas vadinamaisiais streso testais, modeliuojant pokyčius, atitinkančius 2008-2009 m. krizės mastą.
„Bankų rodikliai tikrai neblogi. Tiesa, kol kas bankai nėra „suvalgę“ visų nuostolių, kuriuos patyrė 2009-2010 m. Tuomet bankinio sektoriaus nuostoliai siekė 4 mlrd. litų. Kokie bus šie metai, pamatysime. Pirmojo ketvirčio bankų pelnas – 200 mln. litų. Faktas, kad nuo 2011 m. bankai dirbo pelningai“, - kalbėjo V.Vasiliauskas.
Streso testai parodė, kad Lietuvoje veikiantys bankai turi tiek likvidaus turto, kad jo pakaktų atlaikyti 30-70 proc. sumažėjusį indėlių lygį.
Šiandien Lietuvos bankas atlieka ir trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų turto vertinimą. „Tačiau iš rezultatų siurprizų nesitikime“, - sakė V.Vasiliauskas.
Yra ar nėra burbulo grėsmė?
Vis dėlto, anot V.Vasiliausko, akyla stebėsena būtina dėl pastaruoju metu suaktyvėjusios nekilnojamojo turto rinkos. Ji finansiniam stabilumui itin svarbi, nes turtas, kuriuo joje prekiaujama, dažnai būna ir bankų paskolų užtikrinimo priemonė.
Imančių paskolas NT pirkti gyventojų aktyvumas kiek didesnis nei pernai. Tačiau tik trečdalis NT rinkos sandorių sudaroma pinigus skolinantis iš bankų, nors, kaip pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas, paskolų palūkanos Lietuvoje – mažiausios Baltijos šalyse. Tai, kad palyginti retas kuris kreipiasi į bankus paskolos, lemia faktas, jog rinkoje sukasi didžiulis grynųjų pinigų kiekis, o žmonės, belaukdami euro, juos investuoja pirkdami NT. Tačiau Lietuvos bankas neprognozuoja, kad tai galėtų dramatiškai paveikti NT kainas.
Anot V.Vasiliausko, prognozuojant – laukti ar nelaukti besipučiant NT rinkos burbulo – reikia atkreipti dėmesį, ar pasiūla atitinka paklausą. O vertinant šiuos rodiklius matyti, jog pernai metų antrąjį ketvirtį buvo išduota daug leidimų statyboms – panašiai tiek, kiek 2008-2007 metais.
„Statybos atsigavusios. Šiandien nematome pasiūlos trūkumo, vadinasi, nėra vienos iš burbulo formavimosi sąlygos“, - teigė V.Vasiliauskas.
Nuo burbulo NT rinkoje pūtimosi, pasak V.Vasiliausko, saugo ir tai, kad prašant paskolos būstui pirkti, būtina sukaupti pradinį įnašą. „Niekada nesutiksime, kad šis reikalavimas taptų neprivalomas“, - kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Baksnoja į Vilnių
Nors, kaip sakė V.Vasiliauskas, savivaldybių tiesioginiai įsiskolinimai bankiniam sektoriui „niekingai maža“, tačiau jos gali kelti pavojų viešojo sektoriaus reputacijai. „Jei kuri iš savivaldybių nesugebėtų grąžinti skolų, tai gali sukelti finansų rinkų nepasitikėjimą viešuoju sektoriumi, - kalbėjo Lietuvos banko vadovas. - Mūsų įsitikinimu, savivaldybių finansinė padėtis taisosi nepakankamai gerai. Išskirčiau didžiausią Lietuvos savivaldybę – į tai reikėtų atkreipti dėmesį“.
Lietuvos banko duomenimis, visų šalies savivaldybių pirmąjį pusmetį skolos sumažėjo 4 proc., tačiau pradelstos mokėti skolos padidėjo 8 proc.
