Gali būti, kad kaip tik šiuo metu Brazilijoje vykstantį pasaulio futbolo čempionatą gyvai stebintis aistruolis ragauja lietuviško alaus. Mat šįmet „Švyturys-Utenos alus“ gavo užsakymų ir iš šios valstybės.
„Ir ne tik iš Brazilijos – mus susirado ir pirkėjai Ganoje, kuriems, matyt, patiko mūsiškis sidras“, – pasakojo įmonės generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Bet pastaruoju metu eksportuodama daugiausia dėmesio bendrovė skiria kaimyninėms šalims, rašo "Lietuvos rytas".
Nusibrėžė taikinius
Lietuvos vidaus rinka ne tik neauga, bet pastaraisiais metais ir traukiasi. Todėl eksportas aludariams tampa ir galimybe panaudoti savo pajėgumus, ir proga užsidirbti.
Nors „Švyturio-Utenos alaus“ produkcija keliauja ir į egzotiškas šalis, įmonės vadovas R.Viršilas neslėpė, jog tai nėra pagrindinės eksporto rinkos.
„Malonu, kai žinai, kad tavo gaminys atsidūrė kokioje nors tolimoje valstybėje. Tačiau daugiausia dėmesio ir lėšų mes skiriame pagrindinėms eksporto šalims.
Tai kaimyninės Lenkija, Baltarusija ir Rusija (Kaliningrado sritis) bei vadinamosios emigracijos rinkos – Didžioji Britanija ir Airija“, – pasakojo R.Viršilas.
Nesutrukdė net draudimas
Įmonė jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti gana sudėtingoje, tačiau viliojančioje Baltarusijos rinkoje. Pernai ten „Švyturio-Utenos alaus“ produkcijos parduota net šešis kartus daugiau negu 2012-aisiais.
Tiesa, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius augimas šiek tiek sulėtėjo: alaus pardavimas „tik“ dvigubai didesnis nei tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį.
Tačiau tam yra objektyvių priežasčių.
Pirmiausia, Minskas ėmėsi proteguoti vietos aludarius, todėl iš importuotojų ėmė reikalauti privalomų sertifikatų, kuriuos gauti užtrunka. Antra, kaimyninės šalies sostinėje neseniai vykusio pasaulio ledo ritulio čempionato metu buvo draudžiama pardavinėti užsieninį alų.
„Ištisą mėnesį buvome tarsi iškritę iš žaidimo, nes mūsų produkciją prekybininkai turėjo išimti iš lentynų.
Įvertinus tai šių metų rezultatai Baltarusijoje tikrai nėra prasti“, – pasakojo R.Viršilas.
Taiko į išrankų vartotoją
Eksportuojant tiek į Rusiją, tiek į Baltarusiją lietuviškam alui taikomas nemenkas mokestis – jis siekia 50 euro centų (1,7 lito) už litrą. Dėl šios priežasties beveik nėra prasmės ten gabenti pigesnių alaus rūšių.
Tačiau R.Viršilas tikino, kad konkuruoti kaina šiose šalyse įmonė ir nėra nusiteikusi.
Mat visame pasaulyje įprasta, kad populiariausias būna vietos gamintojų alus.
„Dešimtys procentų rinkos tikrai nėra pagrindinis mūsų tikslas. Tiesiog esame jau tvirtai įkėlę koją ir siekiame dar labiau sustiprinti savo pozicijas, ypač „Premium“ kategorijoje. Ten gabename rūšis, kurios būna pelniusios apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose.
Tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje mūsų pirkėjas yra išrankesnis vartotojas, jis ieško išskirtinio skonio, mėgaujasi alumi, todėl gali sau leisti už tai sumokėti daugiau negu vidutiniškai“, – pasakojo įmonės generalinis direktorius.
Alus kitais pavadinimais
Be savo prekės ženklų, „Švyturys-Utenos alus“ gamina ir eksportuoja ir daugiau kitų pavadinimų alaus. Tai visame pasaulyje žinomi tarptautiniai prekės ženklai „Carlsberg“, „Tuborg“, „Skol“.
Šios rūšys verdamos Utenoje esančioje alaus darykloje. Vėliau šis alus keliauja į Skandinavijos valstybes, pasiekia net Prancūziją.
„Imtis tokios gamybos labai sudėtinga. Tam reikia ir geros techninės bazės, ir nepriekaištingos kokybės, tenka specialiai apmokyti žmones.
Ką ir kalbėti apie kontrolę: mes turime savąją, tačiau virdami šių rūšių alų esame kontroliuojami papildomai. Tačiau mums labai naudinga tiek gaminti aukštos kokybės produktus, tiek panaudoti turimus pajėgumus“, – aiškino R.Viršilas.
Pasak jo, kadangi pernai penktadalis bendrovės produkcijos iškeliavo į kitas šalis, galima teigti, kad užsienio vartotojai išlaikė 20 procentų darbuotojų – apie 100 žmonių. O pastarieji ir mokėjo mokesčius Lietuvai, ir pirko lietuviškus gaminius, taip dar labiau skatindami šalies ekonomiką.
Trečias apdovanojimas už eksportą
Praėjusiais metais „Švyturio-Utenos alaus“ apyvarta užsienyje, palyginti su 2012-aisiais, išaugo net 42 proc. – nuo 40,38 iki 57,52 mln. litų. Eksportuotos produkcijos kiekis padidėjo net 48 proc. – nuo 24 mln. iki 35,6 mln. litrų.
Nenuostabu, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija bendrovei suteikė Metų eksportuotojo titulą.
Beje, tai jau trečias toks „Švyturio-Utenos alaus“ įvertinimas: pirmąsyk šis vardas kompanijai buvo suteiktas 2004-aisiais.
Į užsienio šalis daugiausia eksportuojama populiariausio Lietuvoje „Švyturio Ekstra“ alaus, taip pat „Balto“ ir „Baltijos“, kurie 2013 metais pelnė aukštus tarptautinius „International Taste And Quality Institute“ maisto ir gėrimų vertinimo konkurso „Superior Taste Award“ Briuselyje apdovanojimus.
