„Baltarusiai, turintys Šengeno vizas, keliauja vis daugiau - ypač oro transportu. Jie ypač dažnai renkasi kaimynines šalis, tarp jų ir Lietuvą, tam, kad greičiau, patogiau ir pigiau oru pasiektų Europą. Šiuo metu keleiviai į Vilnių iš Minsko gali atskristi, atvykti traukiniu arba automobiliu, o Kaunas - sunkiau pasiekiamas. Todėl orientuodamiesi į Kauno oro uosto kryptis, padengiančias ypač didelę pietų Europos dalį ir turtingą Vilniaus skrydžių žemėlapį, siekiame sukurti dar vieną patogų būdą baltarusiui keleiviui skristi iš Lietuvos į pasaulį“, - sako „Alizana“ vadovas Andrejus Aleksejukas.
Vasaros skrydžių sezono metu ekspreso reisai iš Minsko oro uosto į Vilniaus ir Kauno oro uostus bus vykdomi du kartus per dieną naujais „Mercedes“ keleiviniais autobusiukais. Žiemos sezonu keleivių vežimas bus organizuojamas atsižvelgus į skrydžių tvarkaraščius.
Pasak VĮ Lietuvos oro uostai, vienijančios Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus generalinio direktoriaus Gedimino Almanto, šie maršrutai prisideda prie Lietuvos oro uostų strateginių planų aktyvuoti ir plėsti Vilniaus bei Kauno oro uostų aprėpties zoną Baltarusijoje bei sudaryti kuo palankesnes sąlygas keleiviams iš Baltarusijos per trumpiausią laiką pasiekti Lietuvą.
„Daugiau nei 10 proc. per Kauną skrendančių keleivių sudaro baltarusiai, o šiemet šių keleivių srautas dar labiau auga. Šį vasaros skrydžių sezoną Kaunas siūlo ypač daug aviakompanijos „Ryanair“ tikslinių krypčių atostogoms, todėl papildomas baltarusių keleivių srautas yra labai laukiamas. Vilnius savo ruožtu iš Minsko yra pasiekiamas ir oru („Belavia“ tiesioginiai skrydžiai), tiek antžeminiu viešuoju transportu - traukiniais bei autobusais. Mūsų tikslas yra sutikti iš Minsko vykstantį keleivį Vilniaus oro uoste per 2 valandas nuo jo išvykimo iš Minsko, o Kauno oro uoste - atitinkamai per 3 val.“, - skaičiuoja G. Almantas.
Jo teigimu, papildomas jungiamųjų skrydžių ieškančių, aukštesnių pajamų keleivių srautas iš Minsko Vilniuje ras vertingą tiek verslo, tiek laisvalaikio kelionių tarpinę stotelę.
