Lietuvos tautines vėliavas tautiečiai šluoja prieš svarbiausias valstybines šventes, kai jas privaloma iškelti prie namų.
Tačiau šiais metais trispalvių pardavėjus maloniai nudžiugino ir prezidento bei Europos Parlamento rinkimai.
Prieš juos vėliavas skubėjo įsigyti Vilniaus rajone gyvenantys lietuviai.
„Vilniaus krašte dažniausiai vienoje gatvėje stovi vienas lietuvio ir penki lenkų namai. Tad tarp lenkų gyvenantys lietuviai iš patriotinių paskatų perka ir iškelia trispalves“, – pasakojo vėliavas siuvančios individualios įmonės „AKA Baltic“ vadovas Aivaras Andriuškevičius.
Rodo, ar yra namuose
Jau penkiolika metų įvairias vėliavas gaminančios įmonės „Pico Line“ direktorius Audrius Zilnys teigė pastebėjęs, kad nemažai gyventojų, vos įsigiję naują būstą, skuba pirkti vėliavos ir iškelia ją prie namų, kad kiekvieną dieną plevėsuotų.
Tokių patriotų ypač daug naujuose nuosavų namų kvartaluose. Pastaruoju metu paplito dar viena mada: jei vėliava plevėsuoja, vadinasi, šeimininkai yra namuose, o jei ji nuleista – visi namiškiai išvykę.
„Geras pavyzdys užkrečia. Nusiperka ir ant stiebo pakabina vėliavą vienas žmogus, paskui užsimano kaimynas, o vėliau – ir kiti to kvartalo gyventojai“, – pasakojo A.Andriuškevičius.
Kaina – nuo 40 litų
Vėliavos kaina, nelygu jos dydis, audinio kokybė ir pagaminimo būdas, šiuo metu svyruoja nuo 40 iki 100 litų.
Beje, interneto parduotuvėse skelbiamų akcijų metu ją galima įsigyti net perpus pigiau.
Paprastai vėliavos būna pagamintos iš vientiso nudažyto audinio arba susiūtos iš atskirų spalvų audinio dalių.
Atsižvelgiant į vėliavos tvirtinimo būdą, reikalingi ir jai skirti priedai: stiebai, kotai, laikikliai.
Koto laikikliai kainuoja apie 30, medinis kotas apie 60, o įbetonuojamas 6 metrų aukščio stiebas – nuo 300 iki 1000 litų.
Kai kurie prekybininkai siūlo visą komplektą – valstybinę vėliavą, kotą ir laikiklį galima įsigyti maždaug už 150 litų.
Kiek laiko vėliava nesusidėvi? Pasak „Pico Line“ bendrovės vadovo A.Zilnio, jeigu ji keliama tiktai per valstybines šventes, užteks net ir penkeriems metams. Jei plevėsuoja nuolat, teks keisti po pusmečio.
Beje, šios įmonės užsakymų portfelyje trispalvės sudaro vos apie 10 proc.
Dažniausiai užsakomos individualios (giminės, bajorystės), įmonių, kolektyvų, miestų, bažnytinės, švenčių, parodų, renginių, sporto varžybų ir kitokios vėliavos.
Lietuvos trispalvė čia siuvama iš vokiško audinio, prieš tai jį nudažius geltona, žalia ir raudona spalvomis.
Kenkia ir vėjas, ir dulkės
Įmonės „AKA Baltic“ vadovas A.Andriuškevičius sakė, kad labai dažnai gerokai pigesnę, iš kiniško audinio pasiūtą trispalvę įsigiję tautiečiai netrukus nusivilia šiuo pirkiniu.
„Lietuviai vis dar nepasimoko iš patarlės, kad šykštus moka dukart. Mažai kas susimąsto, kad vėliavos plyšta – ypač greitai, jeigu panaudotas prastas, nekokybiškas audinys.
Vėliava amžina gali būti tik vienu atveju – jei visą laiką bus laikoma patalpoje. Jei ji kabos lauke ir papūs stipresnis nei 20 metrų per sekundę vėjas, gali tą pačią dieną suplyšti“, – kalbėjo A.Andriuškevičius. Todėl itin vėjuotą dieną vėliavas patariama nuleisti.
Būtina iškelti triskart per metus
Trispalves visiems privaloma iškelti per tris valstybines šventes: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.
Šio įstatymo reikalavimo privalo laikytis visi: valstybės ir savivaldybės institucijos, organizacijos, privačios įstaigos, visi gyventojai. Vėliava turi būti iškelta nuo 7 iki 22 valandos.
Metuose yra penkiolika dienų – įvairių tautinių ir religinių švenčių, kai trispalvės turi būti iškeltos prie valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, o prie gyvenamųjų namų tai neprivaloma.
