Didžiausia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) krovos įmonė KLASCO sparčiai plečiasi – šiaurinėje jo dalyje veikia skystųjų ir biriųjų trąšų, grūdų, generalinių krovinių kompleksai, o pietinėje - ro-ro terminalas. Pastaruosius dvejus metus plėtotas biriųjų trąšų kompleksas ką tik papildytas dar vienu 100 tūkst. tonų talpos sandėliu su transportavimo įranga, elevatoriais, nauju laivu krautuvu ir 980 metrų ilgio geležinkeliu. Investicijų vertė - daugiau kaip 70 mln. litų.
Per atidarymo iškilmės KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža pasidžiaugė, kad jo vadovaujam kompanija žengia pirmyn: „Terminalas užbaigtas laiku. Dabar skirtingos trąšos iškart gali būti kraunamos į du „Post Panamax“ tipo laivus prie dviejų krantinių, kurių gylis siekia 14,5 metro. Visame trąšų komplekse dabar per metus galime krauti apie 8 mln. tonų krovinių“.
Nauja įranga laivų krovos laiką sutrumpino dviem valandomis. Vagonų iškrovos vietoje dabar galima priimti 4 geležinkelio vagonus. Jeigu krantinės būtų pagilintos dar pusmetriu, KLASCO trąšų terminalas galėtų aptarnauti ir pačius didžiausius Baltijos jūroje plaukiojančius laivus. Visi krovos procesai yra automatizuoti - per valandą į laivus išraunama apie 1600 tonų trąšų.
KLASCO suskato plėsti savo krovos pajėgumus, reaguodama į Baltarusijos kalio ir azoto trąšų gamintojų ketinimus per Klaipėdos jūrų uostą eksportuoti dar daugiau įvairių trąšų. Glaudžiai bendradarbiaujant su baltarusių įmonėmis įrengtos reikiamos krantinės, pastatyti tinkamiausi sandėliai. Per 15 metų „Achemos grupė“ į KLASCO“ plėtrą jau investavo apie 350 mln. litų.
Pasveikinęs į iškilmes atvykusius Baltarusijos trąšų gamybos ir geležinkelių atstovus A.Pauža kvietė juos ir toliau stiprinti dalykiškus ryšius: „Esate artimiausi mūsų kaimynai, verslo partneriai. Mes pasirengę eksportuoti jūsų krovinius. Jeigu toliau taip bendradarbiausime, kartu spręsime visus klausimus ir problemas, bus naudos visiems - uždirbsite ir jūs, ir mes“.
Didžiausios Baltarusijos azoto trąšų gamybos įmonės „Grodno Azot“ vadovas Konstantinas Majanovas pažymėjo, kad ekonominiam bendradarbiavimui įkvepia lietuvius bei baltarusius siejanti istorinė draugystė: „Prieš dešimtmetį mūsų prekių eksportas per Klaipėdos uostą buvo menkas, o dabar pagal baltarusiškų krovinių apyvartą jis yra pirmaujantis rytinėje Baltijos pakrantėje“.
Baltarusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Morozovas akcentavo ne tik ekonominę santykių naudą: „Uostai ir geležinkeliai jungia ne tik šalis, bet ir žmones. Neprieidami prie Baltijos jūros, tačiau jausdami stiprėjančius saitus su Klaipėda, esame ramūs dėl savo prekių eksporto. Per tą laiką geriau pažinome vienas kitą. Baltarusijos turistai - dažni svečiai Lietuvoje, mėgsta čia poilsiauti“.
Pasidžiaugęs nauju KLASCO kompleksu A.Butkevičius prisipažino pastaruoju metu vos spėjantis dalyvauti Klaipėdos uoste dygstančių naujų krovos terminalų atidarymo iškilmėse: „Ką tik čia pradėjo veikti vienas moderniausių Baltijos šalyse Centrinis keleivių ir krovinių terminalas. Įmonės „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje įrengtas tarptautinis konteinerių skirstymo centras. Smagu, kad uostas nestovi vietoje, konkurencinėje kovoje neatsilieka nuo kaimyninių šalių“.
Naujo komplekso statytojos bei šeimininkus pasveikino pagrindinė „Achemos grupės“ akcininkė – didžiausio Lietuvos koncerno įkūrėjo Bronislovo Lubio našlė Lidija Lubienė. Tvankią dieną ji ilgai nekalbėjo, visiems susirinkusiems palinkėjo ne tik sėkmės, bet geros vasaros. KLASCO vadovo A.Paužos lydimas vyskupas Genadijus Vodopjanovas pašventino visus terminalo įrenginius.
L.Lubienė kartu su A.Butkevičiumi, Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, KVJU direkcijos generaliniu direktoriumi Arvydu Vaitkumi, Susisiekimo ministerijos, „Achemos grupės, statybų įmonių vadovais perkirpo naujo krovos komplekso atidarymo juostelę. Iškilmių dalyvius linksmino liaudies šokių ansamblis, grojo pučiamųjų orkestras, kaimo kapela. Terminale nuskambėjo ir skrabalų muzika.
Po to visi iškilmių dalyviai pakviesti į furšetą, surengtą B.Lubio puoselėtų tradicijų dvasia – svečiams siūlyti tik lietuviškos virtuvės patiekalai ir gėrimai. L.Lubienė jiems raikė ne tortą, o įspūdingą 30 kilogramų sveriantį didžkukulį, pagamintą kokybišku maistu garsėjančiame Klaipėdos restorane „Senamiesčio baras“. Tokio patiekalo ir gardaus padažo užteko visiems.
Palapinėje nepristigo ir šaltų užkandžių - didžiulio rūkyto šamo, kumpio, lašišų. Svečiai galėjo paragauti keptos kiaulienos ir kalakutienos, varškės sūrio, žemaitiško kastinio, įvairių ragaišių. Su sūriu „Džiugas“ patiekta „Čepkelių trauktinė“, brendis „Alyta“ karštą dieną viliojo mažiau. Susirinkusieji mieliau gurkšnojo lietuvišką girą su ledais, mineralinį vandenį, pagardintą citrina.
