Laimės kalvė
Iš ekonomikos krizės Estija išsikapstė greičiau nei kitos Baltijos šalys. Finansų analitikai dažnai pateikdavo jos pavyzdį kitiems kraštams, norėdami įrodyti, kad maža valstybės skola ir griežtas taupymas gali atgaivinti ekonomiką. Tačiau gerovė šioje euro zonos valstybėje smarkiai priklauso nuo eksporto, o bankų sektorius sutelktas užsienio įmonių rankose, todėl, kaip perspėjo „Reuters“, Estija ne visada yra savo laimės kalvė.
Kas lemia dabartinį Estijos ūkio nuosmukį? Pirmiausia, didelę įtaką jos ekonomikai turi svarbiausių prekybos partnerių problemos. Recesiją didele dalimi lemia smunkantis transporto sektorius, glaudžiai susijęs su Rusija. Neliko vilčių, kad netrukus atsigaus eksportas, o ilgus metus ramsčiu Estijai tarnavusi Suomija dabar pati ieško, į ką atsiremti.
„Dar vienas veiksnys tas, kad Estijos darbo našumą jau sparčiai pranoksta darbo užmokestis. Be to, silpstantis eksportas turi įtakos transporto sektoriui,“ - Estijos recesijos priežastis prieš porą savaičių vardino SEB ekonomistas Gitanas Nausėda.
Estijos ekonomikai taip pat koją kiša sparčiai besiformuojantis nekilnojamojo turto (NT) burbulas bei dėl šiltos žiemos susitraukęs energetikos sektorius ir padidėjęs elektros importas, kuris pakeitė vietinę gamybą.
Maistas brango penkis kartus
Eksportas Estijoje sudaro 88 proc. bendrojo vidaus produkto BVP), tačiau Suomijoje, Rusijoje ir Švedijoje pastebima vis mažėjanti estiškų prekių paklausa. Šios trys šalys yra svarbiausios Estijos prekybos partnerės.
Estijos konjunktūros instituto (EKI) ekspertai nuo 2,7 iki 1,0 proc. sumažino šalies ūkio augimo šiais metais prognozę.
Infliacijos prognozė apkarpyta nuo 2,2 iki 1,0 proc. (metų pradžioje prognozuota 2,5 proc. infliacija).
Vidutinio nedarbo prognozė liko tokia pat - 8,2 proc., tačiau vidutinio paskaičiuoto mėnesio darbo užmokesčio prognozė sumažinta nuo 1030 iki 1010 eurų.
EKI duomenimis, pagrindinių maisto produktų krepšelis praėjusį mėnesį buvo 1,2 proc. brangesnis nei pernai birželį - 70,73 euro (244,2 lito) keturių asmenų šeimai per savaitę. Per laikotarpį nuo valstybingumo atkūrimo maistas Estijoje pabrango daugiau nei penkis kartus. Nacionalinė statistikos žinyba praneša, kad Estijos eksportas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 9 proc. iki 1,0 mlrd. eurų, importas - 4 proc. iki 1,1 mlrd. eurų. Prekybos deficitas išaugo 56 mln. eurų iki 138 mln. eurų.
Sausį-gegužę, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Estijos eksportas sumenko 8 proc., importas - 4 procentais.
Reikia ruošti namų darbus
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nepritaria nuomonei, kas Estijos ūkį užklupusi recesija gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai. Pasak jo, tik istoriškai mums vis dar atrodo, kad Baltijos šalių ekonomikos yra tampriai susijusios.
„Kalbėti apie Lietuvos ekonomikos nuosmukį pagrindo tikrai nėra. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Estijos ekonomikos augimas visiškai išsikvėpė yra ta, kad Estijos darbo našumas arba produktyvumas pastaruosius trejetą metų nejudėjo. Tuo pat metu darbo užmokestis sparčiai augo. Pasekmės – akivaizdžios.
Tą patį matėme Lietuvoje 2006-2007 metais, kuomet dėl neracionalių lūkesčių, spartaus paskolų portfelio augimo, darbo užmokestis atitrūko nuo darbo našumo ir įmonės prarado konkurencingumą. Dabar tokioje situacijoje atsidūrė Estija, tačiau nieko panašaus nėra nei Latvijoje, nei Lietuvoje. Todėl nerimauti nereikėtų“, - komentavo ekonomistas.
Tačiau, pasak N.Mačiulio, Estijos pamokas reikėtų išmokti ir Lietuvai.
Įstojus į euro zoną, įsivedus eurą, nereikėtų atsipalaiduoti ir įsivaizduoti, kad visiškai neinvestuojant ir nedidinant įmonių konkurencingumo darbo užmokestis galėtų augti taip, kaip Estijoje - 5-7 proc.
Augame toliau
Analitikas pastebi: priešingai nei Estijos, Lietuvos gamintojų priklausomybė nuo Rusijos nėra labai didelė. Tik 5 proc. lietuviškos kilmės prekių yra eksportuojamos į Rusiją.
„Dėl Rusijos problemų yra labiau pažeidžiamas Lietuvos transportas, nes daug prekių iš Vakarų valstybių yra reksportuojamos. Bet tai praktiškai neturi jokios įtakos Lietuvos pramonei. Lietuvoje toliau tęsiasi spartus pramonės augimas. Gegužės mėnesį apdirbamosios gamybos be naftos produktų metinis augimas viršijo 10 proc., taigi, kalbėti apie kokį nors nuosmukį būtų absurdas, nes tai vienas sparčiausių augimų ES.
Tai liudija, kad Lietuvos įmonės neprarado konkurencingumo, užsienio rinkų ir netgi jas plečia. Lietuvos, priešingai nei Estijos eksportas gerai diversifikuotas: mūsų pagrindinė rinka yra Vokietija, daug eksportuojame į Skandinaviją, daugelį NVS valstybių. Net gilios, struktūrinės Rusijos problemos Lietuvos ekonomikos neprivertė susvyruoti“, - tikino ekonomistas.
Neieškokit Lietuvos miške bananų
Euro skeptikams, kurie sako, tai kuriems galams mums įsivesti eurą, jei mūsų ekonomika šiuo metu auga kaip ant mielių N. Mačiulis replikuoja, kad niekas niekada nesakė, jog valiutos keitimas keičia šalies ekonomikos perspektyvas.
„Nereikia Lietuvos miškuose ieškoti bananų. Estijos pavyzdys parodė, kad vien euro įvedimas negali padaryti valstybės, kuri būtų atspari visoms galimoms negandoms. Poreikis investuoti ir didinti šalies konkurencingumą išlieka. Juk įsivedinėjame eurą ne tam, kad paspartintume Lietuvos ekonomikos augimą. Tam yra visai kiti kriterijai.
Mums svarbu įsivesti eurą tam, kad sumažėtų Lietuvos valstybės skolinimosi kaina. Tai viena opiausių problemų. Dabar kasmet daugiau kaip 2 mlrd. litų skiriama palūkanoms mokėti. Lietuvai tai - absurdiška našta. Prisijungusi prie euro zonos, Latvija gerokai susimažino skolinimosi kainą. Be to, įsivedus eurą prekybiniai santykiai su Europa tampa dar tampresniais“, - dėstė „Swedbank“ ekonomistas.
Neklausyti pasakorių, matyti skaičius
„Nesiklausykime pasakorių, kalbėkimės skaičių kalba,- pasiūlė lrytas.lt pašnekovas, ekonomistas Valdemaras Katkus. - Estija euro zonos narė - jau 3,5 metų. Paprasta aritmetika – per tris metus Estijos ekonomika augo 8,5 proc., tuo tarpu Lietuvos – 11,9 proc.
Lietuva Estiją peraugo 3,4 proc. kiekvienais metais vidutiniškai ją lenkdama 1 proc. Tokia statistika. Todėl tikrai negalėčiau konstatuoti, kad euras prisideda prie BVP augimo. Estijos pavyzdys puikiai tai iliustruoja. Ji jau tris pastaruosius ketvirčius praleido duobėje."
Euras nepadėjo
Ekonomisto teigimu, abiejų šalių ūkiai panašūs, esame „surišti" per eksportą ir importą, todėl belieka apgailestauti, kad neduota laiko – kokių 5 metų praktiškai palyginti abi ekonomikas ir nuspręsti kuri efektyvesnė – esanti euro zonoje ar ne.
„Lietuvos darbo našumas augo sparčiau nei Estijoje. NT rinkoje mes neturime burbulo, tuo tarpu Estijoje jis akivaizdžiai formuojasi. Euras nuo to neapsaugo.
Lietuvos bankų sistema įstoja į euro zonos bankinę sistemą. Nieko daugiau. Europos Centrinis Bankas perima pinigų sekimą iš Lietuvos, trijų didžiausių bankų priežiūrą, infliacijos reguliavimą ir vienos nakties palūkanų normos nustatymą. Lietuvai toliau lieka eksporto skatinimas, nedarbo bėdos, banko rezervai, darbo našumo skatinimas, verslo aplinkos reguliavimas.
Todėl nereikia be reikalo didinti žmonių lūkesčių, nes Estijai euras konkurencinėje kovoje su Lietuva nepadėjo“, - įsitikinęs ekonomistas V.Katkus.
