Vilniečiai – šiek tiek stipresnio nei vidutinis alaus mėgėjai. Jie nebegeria iš bambalių „Grįžta vyrai“, „9,5 balo“ ir kitais įmantriais pavadinimais pavadinto paties stipriausio alaus, kuris plempiamas provincijoje.
O kišenvagiai Vilniuje pamėgo tvarką. Ištraukę pinigines, pagrobę rankines, jie įkalčių atsikrato išmesdami į atliekų konteinerius.
Jau praeityje laikai, kai kišenvagiai pinigines kišdavo per pusrūsių langus dengiančių grotų tarpus ar tiesiog švystelėdavo į tarpuvartes, rašo "Lietuvos rytas".
Tai pastebėjo atliekų tvarkymo įmonės „Ekobazė“ darbuotojai, kurie gali daug papasakoti apie vilniečių įpročius.
Dominuoja raudonos skardinės
Žarijų gatvėje įsikūrusioje „Ekobazės“ atliekų rūšiavimo linijoje tarp supakuotų į didžiulius pakus bambalių rudos spalvos butelių – mažuma. Net žalios spalvos buteliai, į kuriuos pilstomas pigus vynas, juos lenkia.
„Ekobazės“ Vilniaus padalinio vadovas Donatas Bisikirskas patvirtino – taip, plastikinių alaus butelių mažėja. Jų pradėjo mažėti uždraudus alų pardavinėti didesniuose nei 1 litro talpos buteliuose.
„Po švenčių pasipila skardinės. Taip buvo po Joninių, taip buvo ir po liepos 6-osios. Vilniečiai važiuoja ilsėtis į gamtą, o skardinės juk lengvesnės nei buteliai“, – pasakojo D.Bisikirskas.
Skardinės byra nuo rūšiavimo linijos į atskirą krūvą, o joje dominuoja raudona spalva.
Akivaizdu, kad vilniečiai daugiausia išgeria 6 procentų alkoholio alaus.
„Galbūt čia skardinės, surinktos iš kurio vieno rajono“, – spėliojo D.Bisikirskas ir pabrėžė, kad vasarą rūšiuoti atvežamų šiukšlių kiekiai nemažėja. Gal vilniečiai neatostogauja?
Pinigų suranda ir batuose
Asmens dokumentai – tai „Ekobazės“ darbuotojų galvos skausmas. Suradus juos reikia perduoti policijos pareigūnams.
Pasų, asmens tapatybės kortelių vagys nebemėto kur pakliuvo. Kad vagysčių nemažėja, liudija panašus šiukšlėse randamų dokumentų skaičius.
Aišku, būna, kad pasą į šiukšlių kibirą netyčia švysteli ir pats šeimininkas.
Žentas slepia pinigus nuo uošvės sename švarke, o ši, tvarkydama drabužių spintą, jį išmeta. Tai – klasikinė istorija, kurios ne kartą teko klausytis atliekų rūšiuotojams.
Supratę, kad pinigai iškeliavo į konteinerį, vilniečiai jų ieškoti pasiryžę knisdamiesi šiukšlių kalnuose.
Atliekų rūšiuotojams pinigų yra tekę rasti ir bate. O kartą paaiškėjo, kad iš rūšiavimo linijos keliasdešimties tūkstančių litų suma jau iškeliavo į Kazokiškių sąvartyną. Susikrimtęs jos savininkas nulėkė ir ten, sustabdė sąvartyno darbą, bet pinigų nerado.
„Pasitaikė, kai darbuotojai rado knygą su pinigais, nors kartais ir nesužinome apie vertingus radinius. Tiktai po kelių savaičių išgirstame, kad vyko radinių dalybos“, – juokėsi „Ekobazės“ Gamybos ir logistikos skyriaus vadovas Rolandas Aliukonis.
Beje, vilniečiai nėra tokie kietaširdžiai kaip provincijos gyventojai. Labai retai pasitaiko konteineriuose rasti katės ar šuns jauniklį. Tarkim, Utenoje tokie radiniai kasdienybė. Ten ūkininkai nevengia į konteinerius sumesti ir nugaišusių paršelių.
Maisto atliekų nesumažėjo
2–2,5 tūkst. tonų. Tiek šiukšlių per mėnesį išrūšiuojama „Ekobazėje“. Viskas, kas surenkama iš komunalinių atliekų konteinerių, suverčiama ant specialios linijos ir kaukėmis veidus prisidengę darbuotojai rankomis išrenka plastiką, popierių, metalą.
Vilnius pamažu jau įpranta rūšiuoti, tad antrinių žaliavų belikę 8–10 procentų. Anksčiau jų būdavo dvigubai daugiau.
Tiesa, rūšiuotojai neliečia užrištų maišų, nes juos plėšydami rizikuotų įsidurti švirkštu ir užsikrėsti nepagydoma liga.
Tam yra specialus presas, kuris maišus tiesiog sutraiško.
R.Aliukonis pasakojo, kad netrukus įmonėje bus sumontuotas sijojimo būgnas, iškratysiantis biomasę, kuri sudaro 30–40 procentų atliekų srauto. Biomasė – tai daugiausia maisto atliekos.
Jų nei daugėja, nei mažėja, tad aiškėja, kad vilniečiai valgo ne prasčiau nei pernai ar užpernai. Iš iškratytos biomasės atliekų perdirbėjai žada gaminti kompostą.
