Finansus ir miškų reikalus išmanantys žmonės antžeminės automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos diegimą urėdijose anuomet vadino didžiausia 2010- ųjų afera. Kiek daugiau į tuos dalykus įsigilinę žmonės tvirtino, kad per šį projektą ketinama išplauti apie 27 mln. litų.
Iš pradžių filmavimo kamerų diegimas projektas miškuose buvo įvertintas 20 ml. litų. Tačiau labai greitai anuometinėse „Valstybės žiniose“ pasirodė Generalinės urėdijos pataisyta informacija, kurioje minėta suma buvo ištaisyta į 50 mln. litų. Pasirodo, atliekant skaičiavimus „netyčia“ buvo padaryta 30 mln. litų klaida.
Milijonas iš ES lėšų, milijonas – iš skolintų
Filmavimo kameras užsimota įrengti 24-ose miškingesnėse urėdijose, ant „Omnitel“, „Bitės“, „Tele2“ bokštų.
„Tai yra absoliuti, bet sąmoningai daroma nesąmonė“, – anuomet lrytas.lt žurnalistei aiškino šį reikalą išmanantys žmonės. Kalnuotose teritorijose jas buvo įsirengusi Lenkija. Lietuvos miškininkai važiavo jų apžiūrėti ir savo ausimis girdėjo, kaip lenkai jas keikė, nes kameros paprasčiausiai neveikė.
Tačiau aferos sumanytojams tai buvo nė motais. Nesvarbu, kad prieš penkis metus Lietuvoje veikė gerai įrengtų 113 stebėjimo bokštų, kuriuose budėdavo racija „ginkluoti“ žmonės. Miškininkų žodžiais, laiko patikrinta sistema buvo kur kas pigesnė ir idealiai pritaikyta. Miškai Lietuvos miškuose užsidegdavo bene rečiausiai visoje ES. Ir tai – vienas iš tų bokšteliuose sėdinčių žmonių nuopelnų.
Taigi, jau anuomet žurnalistės pašnekovai neįžvelgė jokios ekonominės logikos, kodėl reikėtų statyti vaizdo kameras.
Iš ES lėšų kiekvienai urėdijai teko tik po vieną milijoną. Visus kitus 26 milijonus turėjo sumokėti iš bankų paskolas paėmusios urėdijos.
Stebėjimo punkto, kurį turėjo sudaryti keturios kameros ir centrinis pultas, reali vertė, specialistų skaičiavimu, siekė 700 tūkst. litų. Taigi tų milijonų būtų pakakę ir dar likę. Jau tuomet kilo klausimas, kam tada reikalinga antra tiek milijonų?
Sistema nefiksuoja gaisrų
Prabėgo penki metai ir rezultatas akivaizdus. Nacionalinė mokėjimo agentūra šiomis dienomis pasiūlė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) urėdijas įpareigoti grąžinti ketvirtadalį projektams išmokėtos ES 27 mln. litų paramos.
Nacionalinės mokėjimų agentūros atstovė Donata Macevičienė BNS teigė, kad agentūra siūlydama sankciją rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos tyrimo išvadomis, kad įdiegta antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
„Sistema nefiksuoja gaisrų nakties metu, atskiri bokštai ir stebėjimo centrai nėra sujungti į bendrą tinklą, šviesiu paros metu reaguoja į kitus, su realiais gaisro židiniais nesusijusius aplinkos veiksnius (rūką, gruntinių kelių dulkes, dūmus iš gyvenamųjų namų kaminų)“, - nurodė D.Macevičienė. ŽŪM Teisės departamento direktorius Andrius Burlėga agentūrą BNA informavo, kad šiuo metu ministerijos įgaliotas pažeidimų kontrolierius atlieka tyrimą, siekdamas įsitikinti, ar pagrįstai nustatytas pažeidimas ir NMA siūlomas sprendimas dėl sankcijų.
Kontrolierius tyrimą turėtų atlikti iki rugpjūčio mėnesio, tačiau „dėl didelės pateiktų dokumentų apimties šis terminas gali būti pratęstas“, - teigė A.Burlėga.
Tuo metu Generalinei miškų urėdijai vadovavęs Benjaminas Sakalauskas prieš kurį laiką buvo nušalintas nuo pareigų, tačiau netrukus vėl laikinai paskirtas institucijos vadovu ir iki šiol jai vadovauja.
