Galbūt skamba kraupokai, tačiau Europoje seniai paplitusi mada lankytis mirusiųjų deginimo vietose jau atėjo ir į Lietuvą, rašo „Lietuvos rytas“.
Kėdainių krematoriumo darbuotojai neslėpė – turistų gausėja. Čia atvyksta ir smalsuoliai, ir technologijomis besidomintys studentai, ir tie, kurie jau susimąstė, kaip norėtų būti palaidoti.
Krematoriumo šeimininkai įspėjo: ekskursijos dažniausiai rengiamos tuomet, kai nevyksta kremavimas.
Be to, yra dar viena taisyklė: reikia išsijungti mobiliuosius telefonus ar bent jų garsą. Juk taip dera elgtis net muziejuje, o čia vis dėlto vieta, kurioje privalu gerbti ramybę.
Pakvietė vietos gyventojus
Pirmieji Kėdainių krematoriumo lankytojai, užsukę vos jam iškilus prieš dvejus su puse metų, buvo vietos gyventojai. Šitaip krematoriumo steigėjai norėjo atsakyti į jiems kilusius klausimus ir išsklaidyti nerimą.
Tarp pirmųjų lankytojų buvo ir jaunuolių, tačiau gausiausiai po krematoriumą tuomet žvalgėsi vyresni žmonės.
Į ekskursiją buvo atvykę ir Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos katedros studentai – jiems buvo smalsu ne tik pasidomėti čia teikiamomis paslaugomis, bet ir profesionaliai pasidairyti į įrenginius.
Kėdainių krematoriumo šeimininkai gavo patarimų iš Vokietijos: „Jūs iki šiol neturėjote krematoriumo, tad būkite atviri visuomenei.“
Mėgsta medines kapsules
„Atsiradus krematoriumui, žmonės pradėjo kitaip žiūrėti į kremavimą“, – sakė krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus pavaduotojas Vidas Andrikis.
Auga ne tik lankytojų, bet ir kremavimų skaičius. Per pirmuosius metus Kėdainiuose sudeginti 1423 mirusieji, per antruosius – jau 2118. Beveik visi – Lietuvos gyventojai.
Ekskursijų dalyviams krematoriumo darbuotojai papasakoja apie kremavimo tradicijas, istoriją, kaip krematoriumas buvo kuriamas Lietuvoje, koks Katalikų bažnyčios požiūris į mirusiųjų deginimą.
Vėliau galima apžiūrėti ir atsisveikinimo su mirusiuoju sales, ir kremavimo patalpas. Parodoma, į kokias – suaugusiesiems ar vaikams skirtas – kapsules ir pro kur suberiami pelenai.
Kokios kapsulės prireiks, lemia mirusiojo kaulų stambumas. Vieni velionio artimieji renkasi metalinę, kiti – ekologišką iš presuoto lignino.
1650 litų – tiek kainuoja krematoriumo paslaugos, kapsulė ir trumpasis atsisveikinimas. Įmantresnės urnos kainuoja nuo 50 litų, autorinės – 2500 Lt. „Lietuviai labiausiai mėgsta medines. Tokias, kurios labiausiai primena karstą“, – sakė V.Andrikis.
Kol kas krematoriume veikia viena kremavimo linija. Per parą vidutiniškai kremuojami 7–8 kūnai, toks procesas paprastai trunka 2,5 valandos.
Vyksta net koncertai
Kaip pasakojo V.Andrikis, dažnas atvykstantis pasidairyti prisipažįsta manęs, kad išvys namą su dideliu kaminu, o jau būdamas krematoriume prataria: „Kaip gražu.“
Žmones stebina naujoviškos architektūros pastatas ir parodos, kurias čia galima išvysti. Dailininkas Vaidotas Žukas Kėdainių krematoriume birželį atidarė keraminių pano parodą „Genezė“. Čia eksponuojama 17 darbų iš autoriaus kurto ciklo „Pasaulio sukūrimas“.
„Genezė“ – jau šeštoji paroda, atidaryta krematoriume. Čia jau buvo eksponuojami tapytojų Valentino Ajausko, Giedrės Riškutės-Kariniauskienės ir Ričardo Garbačiausko darbai, keramikas Algimantas Patamsis pristatė autorinę parodą, o keramikė Nomeda Marčėnaitė – savo kurtų urnų pirmąją parodą.
„Kol urna yra tuščia, tai tiesiog vaza“, – A.Patamsį citavo V.Andrikis.
Meno išraiškos krematoriumo erdvėse neapsiriboja tik daile: čia skambėjo ir moterų vokalinio ansamblio „Eglė“ atliekami kūriniai, ir aktorės Linos Bocytės poetiniai skaitymai.
