Vienas iš jonavoszinios.lt kalbintų pašnekovų įsitikinęs, kad tokiu savo elgesiu įmonė „Lietuvos paštas“ pažeidžia vieną svarbiausių Konstitucijos punktų ir diskriminuoja darbuotojus pagal jų socialinę padėti.
Tuo tarpu kaimiškų seniūnijų laiškininkai, ir dabar dirbantys su nuosavais automobiliais, įmonei žeria priekaištus ir sako, kad yra priversti pardavinėti net tualetinį popierių.
„Mes jaučiamės tarsi gyventume sovietinėje santvarkoje, nes jei neįvykdome mums nustatytų pardavimo planų, turime rašyti pasiaiškinimus“, - kalbėjo paštininkai.
Gerina aptarnavimo kokybę
Pasak įmonės „Lietuvos paštas“ atstovų, siekiant optimizuoti sąnaudas ir gerinti klientų aptarnavimo kokybę, visoje šalies teritorijoje palaipsniui keičiamas kaimiškųjų vietovių gyventojų aptarnavimo modelis.
Nors nemažai laiškininkų Jonavos rajone ir dabar dirba su nuosavais automobiliais, tačiau yra moterų, kurios nuosavų transporto priemonių neturi. Pasak Ruklos seniūno Ginto Jasiulionio viena tokia – jų seniūnijoje.
„Panašu, kad ta moteris bus atleista, nepaisant to, kad Rukla yra miestelis, ir ji puikiai susitvarko su savo darbu net ir neturėdama automobilio. Tačiau matau čia didesnę problemą, nei vieno žmogaus atleidimas.
„Lietuvos paštas“, reikalaudamas turėti nuosavus automobilius, šiurkščiai pažeidžia mūsų šalies pagrindinio įstatymo - Konstitucijos 29-ąją straipsnį, kuriame kalbama apie lygiateisiškumą ir aiškiai pasakyta, kad žmogus negali būti diskriminuojamas pagal jo socialinę padėtį“, - sakė G.Jasiulionis.
Pasak seniūno, apie lygiateisiškumą kalbama ne tik mūsų šalies Konstitucijoje, tačiau ir tarptautiniuose teisės aktuose.
„Pagal Darbo kodeksą darbdavys darbuotoją privalo aprūpinti darbo priemonėmis, o jei reikia – net suteikti galimybę įgyti reikiamą kvalifikaciją, šiuo atveju - vairuotojo pažymėjimą“, - sakė G.Jasiulionis.
Už nuomą moka nedaug
Tuo tarpu pačios laiškininkės, dirbančios kaimiškose seniūnijose, sako, jog šis naujas „Lietuvos pašto“ reikalavimas yra niekis, palyginus su darbo sąlygomis šioje įmonėje.
„Aš uždirbu kiek daugiau nei 700 litų „į rankas“, dirbu ne pilnu etatu. Ši suma – jau su automobilio nuoma. Nekalbu apie tai, kad darbo yra daug, tačiau man už automobilį mokama kompensacija yra juokinga – apie 70 litų.
Maždaug kartą per savaitę vyrui tenka iš naujo tvirtinti duslintuvą, nes važiuojant kaimo keliais jis nuolat nukrenta, automobilį tenka remontuoti už savo pinigus, civilinės atsakomybės draudimą taip pat perku iš savo atlyginimo – paštas nekompensuoja nė lito.
Būna, kad skiriamo kuro nepakanka, todėl ir vėl tenka už jį mokėti pačiai. Sąlygos šioje įmonėje yra nepavydėtinos“, - kalbėjo viena laiškininkė.
Moteris prašė neskelbti nei jos pavardės, nei seniūnijos, kurioje dirba, nes bijo galimų pasekmių.
Prekiauja tualetiniu popieriumi
Kita Jonavos rajone dirbanti laiškininkė pasakojo, kad joms reikia įvykdyti planus.
„Mes po kaimus vežiojamės ne tik pašto siuntas, laikraščius, žurnalus, pašto ženklus. Mums reikia pardavinėti ir tualetinį popierių, indų ploviklį, šampūną ir panašias prekes.
Sunku, nes dauguma žmonių juk turi automobilius ir apsiperka parduotuvėse. Sunku ir dėl kitos priežasties – kiekviena laiškininkė turi planus, už kokią sumą prekių turi parduoti. Pavyzdžiui, mano planas – 500 litų per mėnesį, kolegės – 700 litų per mėnesį.
Jei per mėnesį neparduodi prekių už šią sumą, turi rašyti pasiaiškinimą, kodėl neįvykdei plano.
Tiesa, už šiuos pardavimus mums moka papildomai – pardavus prekių už 500 litų laiškininkė gauna 60 litų užmokestį.
Kartą viena kolegė atsisakė prekiauti tomis prekėmis, tai jai liepė rašyti pareiškimą ir išeiti iš darbo“, - apie darbo užkulisius pasakojo viena Jonavos rajono laiškininkė.
Moteris taip pat prašė neviešinti nei jos vardo, nei pavardės.
Pašto siuntos – namuose
Įvairius pašto siuntinius ir viską, kas susiję su darbu, moterys laiko namuose, nes daugelyje vietovių panaikinti pašto skyriai.
„Vieną namų „kampą“ esu paskyrusi darbui. O ką daryti, jei patalpų nėra?“ – sakė Jonavos rajone dirbanti laiškininkė.
Be to, moterys naudojasi ir savo mobiliojo ryšio telefonais, nes darbdavys neskiria nei ryšio priemonių, nei skiria kompensacijas.
„Taip, tai nėra labai didelės išlaidos. Tačiau kai susideda telefono išlaidos, automobilio amortizacija, jo gedimai ir dar turi pridėti pinigų kurui, išeina, kad uždirbi vos kelis šimtus litų“, - kalbėjo moterys.
Jonaviškės įsitikinusios, kad joms turi būti perkami specialūs didesnio pravažumo automobiliai, nes į atokias sodybas nedideliu lengvuoju automobiliu nukakti sunku.
Atlyginimas priklauso nuo etato dydžio
“Lietuvos pašto” atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė sako, kad “Lietuvos paštas”, siekdamas optimizuoti sąnaudas ir gerinti klientų aptarnavimo kokybę, visoje šalies teritorijoje palaipsniui keičia kaimiškųjų vietovių gyventojų aptarnavimą, t.y. kai kurias teritorijas laiškininkai aptarnaus nebe pėsčiomis, bet motorizuotai.
“Aptarnaujant teritoriją motorizuotiems laiškininkams, bus galima daug greičiau ir efektyviau pasiekti atokiose gyvenvietėse gyvenančius gyventojus.
Reikalavimas darbuotojui turėti automobilį nustatomas tam, kad darbuotojas galėtų atlikti savo pareigas. Neturėdamas automobilio darbuotojas negalėtų įvykdyti nustatytų normatyvų.
Šiuo metu Rukloje taip pat ieškome žmogaus, kuris galėtų teritoriją aptarnauti automobiliu. Įmonė iš laiškininko nuomojasi automobilį ir skiria lėšų degalams, nustatytam maršrutui apvažiuoti, padengia amortizacijos sąnaudas ir kt.
Jei laiškininkui neužtenka skiriamos sumos, jis turėtų kreiptis į savo tiesioginį vadovą dėl skiriamos sumos peržiūrėjimo”, - sakė A.Jonušaitė.
Pasak pašnekovės, laiškininko darbo funkcijose nėra numatyta jokių operacijų, kurioms būtų reikalingas mobilusis telefonas.
“Tiesioginės laiškininkų funkcijos yra ne tik pristatyti korespondenciją gyventojams.
Pareiginiuose nuostatuose apibrėžiama, jog laiškininkai be korespondencijos pristatymo turi pasiūlyti ir priimti įvairių leidinių prenumeratą, pristatyti išmokas, parduoti įvairias prekes ir kt.
Lietuvos pašto parduodamų prekių asortimentas labai platus, todėl laiškininkai patys gali rinktis, kokias prekes parduoti gyventojams.
Kaip darbo priemonę laiškininkai turi prekių katalogą, kur gyventojai gali išsirinkti pageidaujamą prekę. Už komercinių prekių pardavimą laiškininkams yra mokamas papildomas priedas prie pastovaus darbo užmokesčio, tad parduodami prekes laiškininkai gali papildomai užsidirbti.
Atlyginimo dydis yra mokamas priklausomai nuo etato dydžio, t.y. laiko, sugaišto atliekant darbo funkcijas ir atliktų operacijų skaičiaus”, - aiškino “Lietuvos pašto” atstovė A.Jonušaitė.
Automobilis – ne darbo priemonė
Problemų pašte nemato ir profesinių sąjungų atstovai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos Kauno apskrities centrinio pašto profesinės sąjungos pirmininkė Danutė Dzenkauskienė sako, jog paštas nepažeidžia įstatymų, atleisdamas darbuotojus, kurie neturi automobilių.
“Jei paštas motorizuoja kaimiškų seniūnijų paštininkų darbą, o moterys neturi vairuotojo pažymėjimo, kaip jos atliks savo darbą?
Moterys, kurios neturi automobilių, nėra tiesiog atleidžiamos iš darbo – joms stengiamasi pasiūlyti kitus darbus “Lietuvos pašte”.
Be to, paštas neturi aprūpinti darbuotojų automobiliais, nes tai nėra paštininkų darbo priemonės.
Darbo priemonės mūsų darbe yra krepšiai, striukės ir panašūs dalykai. Tačiau automobilis – ne. Automobilis darbo priemonė gali būti tada, kai įmonė ieško vairuotojo”, - sakė D.Dzenkauskienė.
