Dainavos turgų galima būtų vadinti viena Kauno savasties žymių. Būtent – sovietmečio laikų žyme, ir tokia ryškia, kad iki šiol net jau laisvės metais gimusi jaunoji kauniečių karta šią prekyvietę vadina „25-mečio turgeliu“, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Laikinoji sostinė".
Sovietų laikais gatvė, šalia kurios įsikūrė turgus, vadinosi LTSR 25-mečio prospektu (dabar – Kovo 11-osios gatvė).
Reikia retos santechnikos detalės, kurios nerandi parduotuvėje? Geros firmos džinsų pigiai? Batų, namų ūkio reikmenų?
„Eik į dvidešimtpenkmečio turgelį“, – taip dešimtis metų patarinėdavo vienas kitam kauniečiai.
Liūdnai skamba tuštuma
Ne tik sovietmečiu, bet ir pirmaisiais nepriklausomybės metais pirkti drabužių, ypač džinsų, čia važiuodavo žmonės iš visos Lietuvos. Nes žinojo, kad ras drabužių, jei ne pigesnių, tai patikimesnių, kokybiškesnių negu Vilniaus Gariūnuose.
„Mes pirmieji Kaune privatizavome turgų, tada pas mus prekeiviai veržte veržėsi, per tvorą lipo. Dabar nyksta ir pardavėjai, ir pirkėjai. Anksčiau siūlėme nemažai mėsos gaminių, o dabar liko tik vienas mėsininkas ir vienas paukštininkas“, – atsiduso Dainavos turgaus direktorius Albertas Užkurys.
„Laikinosios sostinės“ žurnalistai pastebėjo, jog turgus palyginti tvarkingas, čia nematyti besišlaistančių kontrabandinių rūkalų pardavėjų ar būrimo paslaugas siūlančių čigonių, kaip Stoties turguje.
Tačiau pirkėjų irgi – vos vienas kitas, nors Dainavos turgus apsuptas daugiabučių, tai vienas tirščiausiai gyvenamų rajonų.
Iš 10 litų nėra grąžos
„O ką čia daug pirksi? Štai įsigijau apatinių drabužių, bananų ir agurkų. Daržovės čia neblogos, pigesnės net nei kituose turguose“, – kalbėjo žurnalisto kalbinta viena iš nedaugelio karštą darbo dieną sutiktų pirkėjų, V.Krėvės prospekte gyvenanti apie 50 metų moteris.
Nykstant maisto gaminių skyriams, merdėjančiame turguje vyrauja drabužiai ir avalynė.
Daugiausia – moteriška. Nuobodžiaujančios pardavėjos garsiai aptarinėjo kažkokios Daivos iš Eigulių nelaimingos meilės nuotykius ir dalijosi kulinariniais receptais.
„Šiandieną niekas nieko nepirko. Vakar tik už 10 litų basutes pardaviau, toks ir laimikis“, – pasiguodė draugėms avalynės pardavėja.
Susidarė įspūdis, jog 10 litų Dainavos turgaus prekeiviams – rimti pinigai. Pirkėjas, pirkęs santechnikos detalę už 3 litus, padavė dešimtinę.
Pardavėjui, pagyvenusiam vyriškiui, teko pavargti, kol iš kolegų išprašė iškeisti banknotą į metalinius pinigus.
Gerų laikų prisiminimai
Nors Dainavos turgų slegia sunkmetis, vidutines pajamas gaunančiam pirkėjui neblogo drabužio pakenčiama kaina verta čia paieškoti. Tiesa, atsakau už pagiriamuosius žodžius tik vyriškiems drabužiams.
Moteriškų drabužių ir batų pasirinkimas čia gerokai didesnis, bet ar jie verti „Dolce & Gabanna“ adatos, ar tai tik kiniški skudurai, negaliu pasakyti.
Man pavyko rasti puikius lininius marškinius, kurių neradau net Vilniaus parduotuvėse, tik už 60 litų. Džinsais ir marškiniais prekiaujantis kaunietis Alvydas sakė dirbantis čia jau 20 metų ir yra matęs tikrai geresnių laikų.
„Pas mus daugiausia ateina nuolatiniai pirkėjai, kurie žino, ko ieško, ir žino, jog ras.
Jų dėka mes dar laikomės“, – teigė pardavėjas.
Žlugdo mokesčių politika?
Kas gi atsitiko, kad legendinį Kauno turgų dabar drasko išlikimo drama?
Apie nesėkmių priežastis Dainavos turgaus direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Rusteika kalbėjo filosofiškai.
„Viskas gyvenime keičiasi. Visą šalį šienauja emigracija, Kaune ji ypač skaudžiai jaučiama. Kas pagrindinis, daugiausia pinigų išleidžiantis turgaus pirkėjas? Vidutiniokai, o jų daugiausia ir emigravo“, – aiškino A.Rusteika.
Jis taip pat mano, jog turgui smogė ir pigių kiniškų drabužių antplūdis.
Juk beveik šalia Dainavos turgaus – didžiulis prekybos centras, Urmo bazė netoli.
Direktorius A.Užkurys teigė, jog 1996 metais buvo parengtas projektas Dainavos turgų paversti ano meto sąlygomis itin modernia, išvaizdžia turgaviete.
Tačiau tais laikais nebuvo galimybių paimti kreditų, o viską sužlugdė, anot jo, valdžios mokesčių politika.
„Mes mokėjome mokesčius kaip turgus, kaip įmonė. Ir staiga dar buvo užkrautas papildomas prekyvietės mokestis.
Nuo to laiko apie investicijas net negalvojame. Vienintelis mūsų rūpestis – išsilaikyti“, – kalbėjo A.Užkurys.
Prekybos ant šaligatvių neliko?
Nerijus Valatkevičius
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir statybos skyriaus vedėjas
„Turgūs savaip atspindi šalies ūkio lygį. Kuo sunkesnė šalies ekonominė padėtis, tuo daugiau tokių turgaviečių kaip Dainavos.
Skundų, susijusių su Dainavos turgumi, jau senokai nebesulaukiame. Mes šį turgų užmiršome jau prieš 10 metų, jei kalbėtume apie problemas.
Anksčiau buvo bėdų, nes žmonės prekiavo ant šaligatvių turgaus prieigose, trukdė praeiviams ir eismui. Kaimyninių daugiabučių gyventojai skųsdavosi, jog pirkėjai lenda pas juos į laiptines matuotis drabužių.
Dabar laiptinės rakinamos, prekybos neleistinose vietose nebeliko. Netvarka įveikta.“
