Turite bitkoinų, tačiau nežinote kur išleisti? Kvieskitės taksi arba pasinaudokite advokato paslaugomis.
Pasitikėjimas virtualiąja valiuta nedidėja, tačiau atsiskaitančiųjų daugėja.
Kasdien po klientą
Iš senamiesčio į Šeškinę – už 0,0126 bitkoino.
Tiek pirmadienį kainavo kelionė „JazzExpress“ taksi. Ši bendrovė kol kas vienintelė Lietuvoje, siūlanti galimybę atsiskaityti virtualiąja kortele.
Pasiūlymas pasiteisino – per dieną Vilniuje mažiausiai vienas keleivis atsiskaito virtualiąja valiuta.
„Šiandien jau vežiau keleivius, kurie atsiskaitė bitkoinais“, – vakar popietę sakė taksi vairuotojas Simas, vairuojantis naują automobilį.
Atsiskaitoma gana greitai – planšetiniame kompiuteryje vairuotojas surenka sumą litais ir virtualiajame bitkoinų banko puslapyje paverčia sumą virtualiąja valiuta.
Tuomet keleivis, kurio išmanusis telefonas prijungtas prie interneto, per kodą prisijungia prie savo sąskaitos, iš kurios bitkoinai keliauja į taksi įmonės sąskaitą.
„Taksi važiuojantys užsieniečiai stebisi, kad yra tokia galimybė Lietuvoje.
Ji pasiteisino – kas dieną bitkoinais atsiskaito bent vienas keleivis“, – teigė „JazzExpress“ verslo plėtros vadovas Dmitrijus Borisenka.
Iš lūpų į lūpas
Virtualiosios valiutos kaupėjų Lietuvoje kol kas nėra daug. Tad tokie taksi firmos keleiviai – tos pačios bendruomenės nariai. D.Borisenka pripažino, jog tokią naujovę pasiūlė dėl to, kad patiems įdomi ši valiuta.
Taksi įmonės verslo plėtros vadovas pasakojo, kad jam nereikėjo reklamuoti tokios idėjos: žinios apie tai sklinda iš lūpų į lūpas, ir bitkoinais atsiskaitantys žmonės labai greitai sužino apie tokią galimybę.
Tačiau kartais tokių taksi keleivių ir sumažėja. Tada vairuotojai žino, kad bitkoinų kursas ūgtelėjo.
„Žinoma, kad visi nori važiuoti tada, kai bitkoinai atpinga“, – pasakojo D.Borisenka.
Bitkoinų kursas tradicinių valiutų atžvilgiu svyruoja.
Antai vasario mėnesį bitkoinas buvo nuvertėjęs net devynis kartus, nes buvo pasklidę kalbų apie pačios sistemos žlugimą.
Tačiau vėliau kursas grįžo į senas vėžes.
2011 metais bitkoinų vertė apskritai krito iki nulio, kai įsilaužėliai sugebėjo gauti virtualiosios valiutų keityklos „MtGox“ duomenų bazę su daugiau nei 60 tūkstančių jos klientų duomenimis. Tada programišiai įsilaužė į vieną sąskaitą ir bandė parduoti didelį kiekį virtualiosios valiutos.
Kalbos apie atsiskaitymų bitkoinais saugumą ir patikimumą nesibaigia ir šiomis dienomis.
Tačiau D.Borisenka dėl to ramus: „Keleiviai atsiskaito nedidelėmis sumomis, tad jeigu būtų bėdų dėl šios valiutos, mes beveik nenukentėtume.“
Nuolat skamba įspėjimai
Europos centriniai bankai ne kartą yra įspėję dėl bitkoinų.
Lietuvos bankas taip pat yra pareiškęs, kad žmonės, naudojantys tokią valiutą, patys prisiima riziką.
Kadangi tokia valiuta yra virtuali ir nesusieta su realiu turtu, ji verta tiek, kiek ją vertina žmonės ir koks jos poreikis. Staiga sumažėjus žmonių, norinčių ar galinčių naudoti tam tikrą valiutą, skaičiui, jos vertė gali labai nukristi.
Bet D.Borisenka ja tiki. „Kai tai bus nelegalu, mes nesiūlysime tokios paslaugos. O kol kas matome šviesią bitkoinų ateitį“, – aiškino taksi įmonės verslo plėtros vadovas.
Siūlo ir advokatas
Bitkonais Lietuvoje tiki ir advokatas Gediminas Žlioba. Jis taip pat pirmasis tarp savo kolegų pasiūlė klientams atsiskaityti šia valiuta.
Tiesa, jis pats neslėpė, kad tai – daugiau viešųjų ryšių akcija.
Mat fizinių asmenų bankroto bylomis užsiimantis advokatas kol kas nesulaukė nė vieno kliento, kuris sumokėtų bitkoinais.
Teisininko nuomone, daug ką atbaido plūstelėjusi neigiama informacija.
Tačiau bitkoinai nemiršta iki šiol, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, veikia daugybė parduotuvių ir restoranų, kur galima jais atsiskaityti.
Virtualiosios valiutos autorius nežinomas
2009 metais bitkoinus (nuotr.) į pasaulį paleido nežinomas programuotojas ar programuotojų grupė, pasivadinusi Satoshi Nakamoto. Jų kursą nustato paklausa ir pasiūla.
Bitkoinų galima tiesiog įsigyti (tam reikia įdiegti specialią piniginę ar naudotis internetine pinigine, arba jų užsidirbti naudojantis vadinamąja lygiarangių (angl. peer-to-peer – P2P) technologija. Kitaip tariant, surinkti šios valiutos vienetų galima dalyvaujant specialiame tinkle, kuriame dalijamasi kompiuterio ištekliais ir skaičiuojami sudėtingi matematiniai uždaviniai.
Iš viso į apyvartą bus išleista 21 mln. bitkoinų. Nebūtina pirkti bent vieno valiutos vieneto – virtualiosiose keityklose galima įsigyti šimtąją ar dešimtąją bitkoino dalį.
Kai kuriose šalyse jau egzistuoja ir bitkoinus į vietos valiutą keičiantys bankomatai.
Vakar bitkoinas kainavo 1581,3 lito.
