Vis jos turės būti sunaikintos. Netoli kiaulidžių šiuo metu sukiojasi ir traktorius, vieną po kitos kasantis gyvuliams užkasti skirtas duobes. Visų jų utilizuoti vienu kartu neįmanoma. Todėl duobės bus išklotos specialia plėvele, ir į jas kraunami gyvuliai.
"Turime pasirengti. Iš veterinarijos tarnybos dar negavome įsakymo skersti kiaules. Bet tas įsakymas vis tiek atsiras", - sakė "Idavang" vadovas Saulius Leonavičius.
Šiuo metu rinkoje už kiaulių gyvo svorio kilogramą mokama apie 4,6 lito. Tad, apytiksliais skaičiavimais, kompleksas patyrė maždaug 8 mln. litų nuostolio. „Idavang“ galimų nuostolių kol kas neskelbia, kompleksas yra apdraustas.
Jis yra tarp sienos su Latvija ir pietrytinės Lietuvos dalies, – Rupinskų kaime, Kazitiškio seniūnijoje. Netoli jo driekiasi ir apsauginė afrikinio kiualių maro zona - 10 km atstumu palei sieną su Baltarusija besidriekianti teritorija. Todėl kompleksas buvo saugomas ypač akylai.
Pasak S.Leonavičiaus, tai, kad kaulės staiga ėmė kristi, buvo pastebėta trečiadienio vakare.
„Iškvietėme veterinarijos inspektorius. Jie nustatė diagnozę. Ir dabar darome tai, kas būtina – rengiames naikinti kiaules“, – sakė S.Leonavičius.
Jo teigimu, siekdama išsiaiškinti susidariusios situacijos priežastis, bendrovė atlieka ir savarankišką vidaus tyrimą.
Anot S.Leonavičiaus, kiaulės, auginamos Ignalinos rajono kompleksuose, buvo skerdžiamos ir Lietuvoje, ir eksportuojamos į užsienį.
Valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiame kiaulių komplekse laikoma 19 411 kiaulių, iš kurių 10 167 – paršeliai iki 3 mėnesių amžiaus, 1 396 paršavedės, 213 kiaulių daugiau kaip 8 mėnesių, 13 kuilių ir 7 622 kiaulės nuo 3 iki 8 mėnesių.
Valstybiniai veterinarijos inspektoriai nustatė užkrato zoną, iš kurios uždrausta išvežti kiaules, kiaulieną ir produktus, kurių sudėtyje yra kiaulienos. Ši zona apima kone visą Ignalinos rajoną.
Užkrėsta tyčia?
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus, tai, kad afrikinis kiaulių maras įsimetė į labiausiai Lietuvoje saugomas kiaulides, visiems sukėlė šoką. Nes „Idavang“ kiaulidžių kompleksas Ignalinos rajone buvo pavyzdinis, – rodomas ir Rusijos, ir Europos ekspertams.
„Versijų yra įvairių. Šiandien pasirašiau raštą Generalinei prokuratūrai. Neatmestina prielaida, kad kiaulės užkrėstos tyčia. Juoba kad užkratas – kitoks, nei žiemą buvo rastas poroje šernų. Ligos eiga – labai ūmi. O ją tik šiąnakt diagnozavome“, – sakė J.Milius.
Jo teigimu, kiaulių nespėjama išvežti ir utilizuoti. Jos kol kas tiesiog kraunamos ant specialios plėvelės ir užkasamos.
Kaip J.Milius sakė LRT radijui, keista, jog komplekse užkrėsti visi tvartai: kiekviename jų serga po dvi tris kiaules. Iš maždaug pusšimčio ištirtų kiaulių, užsikrėtusių yra daugiau kaip 30.
Pasak J.Miliaus, užkratas galėjo patekti tik per pašarus.
„Užkratas išplitęs po visus tvartus, kiek yra komplekse, taip kad tas užkratas galėjo patekti tik per pašarus. Mes žinome, kad pašarai termiškai apdorojami ir kaip jie galėjo pasėti tą virusą, yra labai daug klausimų. Tyčinis užkrėtimas irgi nėra atmetamas“, - teigė J.Milius.
VMVT vadovo tikinimu, kitose Lietuvos fermose papildomų veiksmų kol kas nebus imtasi, nes šiuo metu naudojamos visos papildomos priemonės apsisaugoti nuo kiaulių maro plitimo.
Apie tai, jog kompleksas galėjo būti užkrėstas tyčia, kalba ir Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Ji LRT radijui teigė, kad šį įtarimą bus prašoma patikrinti prokurorų.
Anot jos, apie situaciją bus informuotos ES institucijos, kitos aplinkinės valstybės. Penktadienį ministrė žada vykti apžiūrėti komplekso.
V.Baltraitienė teigė negalinti pasakyti, ar šis atvejis padidino riziką plisti marui visoje šalyje.
„Viskas kol kas neaišku, kiek išnešta iš vidaus. Tai yra uždaroje, lokalizuotoje vietoje, ne gamtoje, kur šernai laksto, gali užkrėsti. Jeigu vieta bus lokalizuota, nemanau, kad nuostoliai bus dideli. Aišku, tai įmonei nuostolis bus didžiulis“, – BNS sakė žemės ūkio ministrė.
Latviai stabdo lietuviškos kiaulienos importą
Po afrikinio kiaulių maro protrūkio vienoje didžiausių Lietuvos kiaulių fermų Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdė kiaulienos ir jos produktų importą iš Lietuvos, praneša naujienų agentūra ELTA.
Tarnybos atstovė Ana Jofė Latvijos verslo naujienų portalui „Nozare.lv“ nurodė, kad mėsos iš Lietuvos importas stabdomas tik laikinai.
Latviai, per pastarąsias dvi savaites įsigiję lietuviškų mėsos gaminių ir vis dar jų tebeturintys, raginami mėsą utilizuoti arba suvalgyti. Išmetant kiaulieną nurodoma jos nenešti į įprastus konteinerius, kad prie išmetamų produktų prieigos neturėtų šernai ar kiaulės.
Latvijos vyriausybė kai kuriuose šalies regionuose dėl afrikinio kiaulių maro protrūkių jau paskelbė nepaprastąją padėtį.
Turi fermų Rusijoje
Rusijoje „Idavang“ valdo du kiaulių kompleksus ir eksploatuoja 6,5 tūkst.ha laukų bei yra 17-ta iš didžiausių kiaulininkystės įmonių Rusijos rinkoje.
Tačiau, anot S.Leonavičiaus, tarp Lietuvoje ir Rusijoje esančių kompleksų nebuvo jokio ryšio. Iš Lietuvos į Rusiją nebuvo gabenama nei veislinių kiaulių, nei pašarų.
Pavyzdinė tvarka
„Idavang“, viena didžiausių Lietuvos kiaulininkystės įmonių, valdančių 11 kiaulių kompleksų, ypač sustiprino jų saugumą. Mat fermos Ignalinos rajone, prie pat buferinės zonos.
„Tam, kad patektų į fermas, maro užkratui reikia kojų“, – ne kartą yra sakęs „Idavang“ generalinis direktorius S.Leonavičius. Jis gerai žinojo, kad būtinybė laikytis biosaugos nėra laužta iš piršto.
„Tą kompleksą aptvėrėme antra tvora. Tvoros reikalingos tam, kad pro jas neprasmuktų jokie gyvūnai. Svarbu jas prižiūrėti, kad neatsirastų plyšių.
Reikia nepamiršti ir to, kad būtina naikinti graužikus. Paprastai aplink tvartus yra sustatytos dėžutės su chemikalais – graužikams skirtais nuodais. Vasarą aplink fermas žolę būtina nupjauti kaip futbolo stadione. Nes krūmai ar usnys – tai geros sąlygos graužikams veistis“, – pasakojo įmonės vadovas.
Ties įvažiavimu į teritoriją įrengtas toks pat dezobarjeras, koks yra Medininkų pasienio kontrolės poste. Dezinfekuojančiomis medžiagomis nupurškiamas kiekvienas į teritoriją įvažiuojantis automobilis.
Dar viena biosaugos priemonių – fermose dirbantys žmonės nevaikščioja iš vieno komplekso į kitą. Tačiau yra darbuotojų, pavyzdžiui, veterinarijos gydytojas ar gamybos direktorius, kuriems tenka lankytis įvairiose kiaulidėse, nes jiems nuolat tenka prižiūrėti gamybą. Jie iš vieno komplekso į kitą gali įžengti praėjus dviem paroms. Tai – karantino laikas, kurį būtina išlaukti.
Pasak S.Leonavičius, į fermas draudžiama atsinešti net vaisių, tad ką bekalbėti apie sumuštinius su dešra. Darbuotojai maitinami įmonės sąskaita. Jiems maistas gaminamas specialiai ir patiekiamas tik termiškai apdorotas.
Atėję į fermas, darbuotojai privalo nusiprausti ir persirengti darbo drabužiais. Jokių išlygų nedaroma nei akcininkams, nei direktoriams.
„Šiemet teks žengti dar vieną žingsnį – nepirksime grūdų, užaugintų buferinėje zonoje. Juk niekas negali garantuoti, kad juose nepasivoliojo koks iš Baltarusijos užklydęs šernas“, – sakė S.Leonavičius.
