„Apie tą procesą galiu pasakyti tik vieną žodį – katastrofa“, – euro įvedimo laikus prisimena vienas Latvijos mažmeninės prekybos įmonės „Mego“ bei alkoholio prekybos kompanijos „Latalko“ savininkų Viktoras Karbanovas.
Patyręs verslo vilkas patenka į šimto turtingiausių Latvijos žmonių sąrašą.
Neseniai „Mego“ iš bendrovės „Palink“ nupirko latviškąjį „Iki“ tinklą. Sandorio metu „Iki“ pagal dydį buvo laikomas vienu iš penkių didžiausių prekybos tinklų Latvijoje.
Beje, kažin ar gali būti vien sutapimas, kad sandoris įvyko jau šiais metais, kai Latvijoje latą jau buvo pakeitęs euras. Jei „Mego“ būtų nusipirkusi „Iki“ parduotuves dar pernai, tikriausiai būtų turėjusi gerokai daugiau vargo.
Mat būtent prekybininkai labiausiai kentėjo Latvijai įvedant eurą.
Virto valiutos keityklomis
„Valstybė ant mūsų pečių buvo užvertusi darbus, kuriuos iš tikrųjų turėjo nuveikti komerciniai bankai. Mūsų parduotuvės buvo paverstos pinigų keityklomis“, – piktinosi V.Karbanovas.
Anot verslininko, košmaras prasidėjo sausio 1 dieną ir tęsėsi kelis mėnesius. Parduotuvėse nuolat trūkdavo euro monetų, kasininkes kasdien iš proto varė prievolė dirbti su dviem valiutomis.
„Labai keisti dalykai dėjosi. Į parduotuves pradėjo plūsti žmonės, nešini didžiausiomis – 500 latų kupiūromis. Ateina, nusiperka cigarečių pakelį arba šokoladą, ir viskas. O mes privalėjome atiduoti grąžą eurais.
Ir žinote, kas nutiko? Po penkto ar šešto tokio pirkėjo kasose pradėjo trūkti grynųjų.
Tada septintas pirkėjas pasipiktinęs meta pirkinių krepšelį, aštuntas iškeikia kasininkę, o vėliau apsiašarojusi kasininkė bėga rašyti pareiškimo“, – vaizdingai pirmosiomis šių metų dienomis susiklosčiusią padėtį nušvietė pašnekovas.
„Mego“ parduotuvių tinklo savininkas patikino, kad euro įvedimui jų kompanija kruopščiai ruošėsi. Dar gruodžio pabaigoje į parduotuves buvo pristatyta trigubai daugiau grynųjų nei įprastai.
„Mūsų garažuose stovėjo pilni monetų sunkvežimiai. Ir vis tiek neužteko“, – tikino verslininkas.
Jo įsitikinimu, toks didelis didžiausiomis latų kupiūromis nešinų pirkėjų antplūdis reiškė viena – žmonės grynino juodus, nešvariai uždirbtus pinigus, kurių kilmės jie negalėjo pagrįsti.
Klupinėjo ir bankai
Bėdos prekybos centruose nesibaigė ir praėjus kelioms dienoms. V.Karbanovas negailėjo kritikos nei bankų, nei inkasavimo paslaugas teikiančioms bendrovėms.
Kad nebūtų juntamas euro monetų stygius, pinigų buvo užsakoma vis daugiau, tačiau jų tiesiog nebuvo.
„Nei bankai, nei inkasatoriai nesusidorojo su užduotimis. Bankas nespėjo paruošti reikiamo pinigų kiekio. Apie inkasatorių darbą iš viso nenoriu kalbėti.
Po euro įvedimo daugelis šias paslaugas teikiančių bendrovių tiesiog bankrutavo, nes tiesiog nesusitvarkė. Mes irgi atsisakėme su mumis dirbusios bendrovės paslaugų.
Sąskaitos strigo, ilgą laiką mūsų įnešti pinigai nebuvo įskaitomi. Reikėjo net trijų mėnesių, kol suvedėme visus galus.
Net ir dabar dar negaliu tiksliai pasakyti, kiek dėl visos sumaišties patyrėme nuostolių, bet jie tikrai dideli“, – sakė vienas prekybos tinklo savininkų.
Prie nuostolių reikia priskirti ir lėšas, kurių prireikė norint tinkamai paruošti kasos aparatus. Jie turėjo būti perprogramuoti dirbti dviem valiutomis, po to pritaikyti tik eurui.
Aukštoji matematika
Pasak „Lietuvos ryto“ pašnekovo, bandydamas suvaldyti situaciją Latvijos centrinis bankas leido atiduoti grąžą ne tiktai eurais, bet ir latais. Tačiau dėl to viskas tik dar labiau susijaukė.
„Mūsų kasininkės – ne proto bokštai, ne matematikės. Tai iš darbo biržos atsiųstos merginos ar pagyvenusios moterėlės.
Sėdėdamos kasoje jos ėmė latus, grąžą atiduodavo euro kupiūromis ir lato centais. Savo galvoje jos turėjo atlikti aibę skaičiavimų.
Praėjus kelioms dienoms žmonės pradėjo mokėti ir eurais, o grąžą dėl pinigų stygiaus atiduodavome senaisiais latais. Galite įsivaizduoti, kaip viskas atrodė“, – pasakojo V.Karbanovas.
Verslininkas teigia nuoširdžiai užjaučiantis nedidelių provincijos parduotuvių darbuotojus, nes ten buvo kilusi visiška suirutė.
Jo nuomone, protingiausiai pasielgė tie parduotuvių savininkai, kurie laikinai jas iš viso uždarė, nors dėl to ir patyrė nuostolių.
Patarinėja lietuviams
Verslininkas neslepia, kad konkurentai iš Lietuvos – „Iki“, „Maxima“ ir kitų tinklų atstovai nuolat varsto jų kompanijų duris, konsultuojasi.
Jis mielai dalijasi patirtimi, tačiau pirmasis jo patarimas lietuviams – kol dar nevėlu, priversti Vyriausybę priimti protingesnį sprendimą.
Anot pašnekovo, negalima leisti, kad prekybos centrai, mažos parduotuvėlės, kavinės ar degalinės taptų pinigų keityklomis. Mat Latvijoje šiems verslininkams teko daryti tai, ką šiaip privalėtų atlikti komerciniai bankai.
„Jeigu nepasimokysite iš mūsų klaidų, man lieka tik užjausti kolegas Lietuvoje“, – teigė „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
V.Karbanovas paistalais išvadino ir kaimyninės šalies valdžios bei statistikų teiginius, kad dėl euro įvedimo kainos Latvijoje augo itin nedaug.
Taip, galbūt nuo metų pradžios šuolis tikrai nebuvo didelis, tačiau tik prekybininkai žino, kiek kainas prieš tai pakėlė prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai.
„Aš galiu drąsiai įvardyti, kad nuo rugsėjo iki sausio mėnesio pradžios Latvijoje kainos padidėjo 10–15 proc.
Žinodami apie eurą, verslininkai gerokai anksčiau suskubo jas kelti: įskaičiavo brangsiančias dujas, elektrą, gaminiams reikalingas žaliavas.
Reikėjo pasiruošti euro atėjimui, todėl niekas nebuvo pamiršta. Būkite tikri, kad ir pas jus kainos augs tikrai ne 0,2–0,3 proc. Tai – akių dūmimas.
Tokius skaičius ir Latvija pateikia. Tačiau tai daroma neskaičiuojant to kainų šuolio, kuris buvo rudenį“, – tvirtino vienas turtingiausių Latvijos verslininkų.
Iki euro įvedimo liko penki mėnesiai
Euras Lietuvoje įvedamas nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare.
Litų keitimo į eurus kursas – 3,4528 lito už vieną eurą.
Lietuvoje planuojama imtis įvairių priemonių, skirtų nustatyti, ar prekių ir paslaugų kainos teisingai perskaičiuojamos į eurus. Statistikos departamentas jau paskelbė, kokių 100 prekių ir paslaugų kainas stebės, o verslui, neteisingai perskaičiavusiam kainas, bus taikomos sankcijos, tarp jų ir piniginės baudos.
Lietuvai keičiant valiutą verslininkams taip pat bus siūloma savanoriškai pasirašyti sąžiningo kainų perskaičiavimo memorandumą, kuriame bus įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu didinant kainas.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad euro įvedimas šalyje kainas padidina maždaug 0,2–0,3 procento.
Nuo 2015 metų sausio 1 dienos Lietuvoje prasidės pareinamasis laikotarpis, kai šalyje už prekes ir paslaugas bus galima mokėti tiek litais, tiek eurais, tačiau grąža privalės būti išduodama eurais.
Visi negrynieji pinigai sausio 1-ąją bus automatiškai perskaičiuoti į eurus.
60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo datos litai neatlygintinai bus keičiami į eurus ir 330 Lietuvos pašto skyrių.
Naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvos gyventojų, palaikančių euro įvedimą, per metus (2013 m. balandį–2014 m. balandį) padaugėjo nuo 41 iki 46 proc. Nepritariančiųjų sumažėjo nuo 55 iki 48 proc.
Estija eurą įsivedė 2011 m., Latvija – 2014 metais.
Verslo organizacijos pasiūlė išeitį
Rimantas Šidlauskas
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius
„Nuo kitų metų sausio 1-osios visi – ir stambieji, ir smulkieji prekybininkai grąžą pirkėjams turės atiduoti eurais.
Tuo patenkinti ne visi. Atokesnėse kaimo vietovėse dirbantys prekeiviai baiminasi dėl to, kad ne visada turės kasoje pakankamai pinigų. Lietuvos bankas yra apskaičiavęs, kad grynųjų pinigų poreikis, palyginti su dabartiniu, išaugs 3–5 kartus.
Mes, verslininkų atstovai, pasigendame informacijos ir aiškesnio plano, kaip smulkieji kaimo prekybininkai bus aprūpinami eurais, kad visą laiką jų turėtų kasoje.
Akivaizdu, kad komerciniai bankai tokiu savotišku smulkiųjų prekybininkų „kreditavimu“ užsiimti nesiruošia, o savivaldybės gūžčioja pečiais.
Drįsčiau teigti, kad jei situacija nesikeis, smulkieji prekybininkai neišvengiamai bus verčiami tapti laikinosiomis pinigų keityklomis. Dėl to jie patirs nuostolių ir, ko gero, ne savo noru turės pažeidinėti teisės normas.
Nekalbu apie didesnius ir mažesnius prekybos tinklus, kurie turi pakankamą apyvartą ir su tokiomis problemomis nesusidurs. Mažieji prekybininkai, itin svarbūs regionų gyvavimui ir plėtrai, stipriai nukentės.
Mes siūlome kurį laiką po euro įvedimo tam tikroms prekybininkų grupėms leisti grąžą atiduoti litais. Euro įvedimo tai tikrai nesutrikdys, tačiau labai palengvins verslininkų dalią.“
