Praėjusį savaitgalį praūžusi Jūros šventė Klaipėdoje turistus iš užsienio vertė ir pasinervinti – kai kurie svečiai beviltiškai bandė rasti valiutos keityklą.
Uostamiesčio centre tėra viena keitykla, o ir toji įsikūrusi kazino salone, rašo „Lietuvos rytas“.
Seimas pabandė išspręsti šią problemą smarkiai vėluodamas.
Turistai ieško „Akropolių“
Suvenyrų prekiautojai ir smulkieji prekybininkai mokėjimo kortelę ištiesusiems atvykėliams Klaipėdoje mažai ką galėjo padėti, nebent pasiūlydavo keliauti į „Akropolį“.
„Su šia problema susiduriame jau daug metų – miesto centre nėra kur išsikeisti pinigų.
Dar daugiau problemų būna, kai uoste prisišvartuoja kruizinis laivas, – atvykėliai išleistų daugiau pinigų, bet neturi kur išsikeisti“, – „Lietuvos rytui“ sakė Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
Turistai vargsta ir kituose miestuose. Tiktai Vilniuje yra daugiau vietų, kur savaitgaliais galima išsikeisti pinigų.
R.Savickienės manymu, kitais metais valiutos keitimo problema iš dalies išnyks – Lietuvoje jau bus galima atsiskaityti eurais.
Tad niekas negali prognozuoti, ar kas nors pasinaudos nauja galimybe.
Savaitgaliais – vargas
Gerokai vėluodamas Seimas liepos 17-ąją pritarė įstatymo pataisoms, leidžiančioms steigti valiutos keityklas ne tik bankams. Mažos keityklos veikia daugelyje Europos šalių, o jas steigti gali ir fiziniai asmenys, gavę licenciją.
Beje, keityklos Lietuvoje pradėjo veikti po nepriklausomybės atgavimo, tačiau prieš dešimtmetį pradėjo nykti, kol galiausiai tik bankams palikta teisė atidaryti valiutos keityklas.
Jos dažniausiai dirba tik darbo dienomis, o penktadieniais dar sutrumpintu grafiku. Tad savaitgaliais turistai pinigus gali išsikeisti nebent didžiausiuose prekybos centruose.
Mažas valiutų keityklas fiziniai ir juridiniai asmenys galės steigti jau nuo lapkričio, taigi likus tik porai mėnesių iki euro įvedimo.
Nenori skirtis nuo kaimynų
Vienas valiutų keityklų gaivintojų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas mano, kad tokius punktus reikia vėl atkurti.
Bankų monopolija šiame versle – viena priežasčių, kodėl reikia vėl leisti steigti keityklas.
„Matome, kad už valiutos konvertavimą užsienio bankai kasmet Lietuvoje surenka apie 150 mln. litų. Didžioji dalis jų išeina iš Lietuvos. Nepatogu vartotojams, pirkėjams, pardavėjams. Be to, kodėl turėtume išsiskirti iš kitų aplinkinių valstybių, kurios turi tokių keityklų?“ – kalbėjo B.Bradauskas.
Lenkijoje valiutų keityklos sėkmingai veikia ne tiktai miestuose, bet ir provincijoje. Pavyzdžiui, keletą keityklų iškart galima pastebėti pervažiavus Lietuvos ir Lenkijos sieną.
B.Bradausko įsitikinimu, atsirastų naujų darbo vietų.
„Manau, kad gal 100–300 darbo vietų tikrai galėtų atsirasti leidus steigti valiutos keityklas“, – sakė jis.
Sulaukia turistų nuostabos
Tačiau Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė mano, kad pataisa kiek pavėluota, – daug turistų į Lietuvą atvyksta su eurais kišenėje, tad kitais metais jiems jau nebereikės ieškoti bankų skyrių.
„Bet privati iniciatyva vis tiek labai reikalinga.
Pavyzdžiui, reikėtų steigti mobiliąsias valiutų keityklas, kurios galėtų veikti kad ir laive, kai jis prisišvartuoja Klaipėdoje“, – sakė R.Savickienė.
Turistai Klaipėdoje, pasak jos, stebisi, kad nuostabiame mieste savaitgalį nėra kur išsikeisti pinigų. „Jiems tai tikrai atrodo keista“, – sakė ji.
Bankai įžvelgia pavojų
Žinoma, bankai iniciatyvos leisti steigti valiutų keityklas ir kitiems nesutiko džiugiai. Keitimo mokesčiai tebėra garantuotos pajamos, o iš kai kurių valiutų neblogai uždirbama.
Pavyzdžiui, komerciniuose bankuose skirtumas tarp Didžiosios Britanijos svarų sterlingų pirkimo ir pardavimo kainos gali būti 20 centų ar daugiau.
Iš Londono namo grįžtantys emigrantai – laukiami bankų skyrių klientai.
Tačiau bankai įžvelgia pavojų, kad naujose valiutų keityklose gali būti plaunami pinigai. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas įsitikinęs, kad naujoms keitykloms turėtų būti taikomi ne mažesni reikalavimai nei bankams. Kitokiu atveju esą atsirastų rizika pinigų plovimo šaltiniui.
Praėjusiais metais Klaipėdoje buvo uždaryta metus veikusi nelegali valiutos keitykla. Klaipėdiečiai nustebo sužinoję, kad ji veikė iš esmės be jokių leidimų, nes keitykla turėjo viską, ko reikia tokiai veiklai, taip pat iškabą, ją gerai žinojo smulkieji verslininkai, net turistai, nuolat atvykstantys į Klaipėdą.
Laukia ir automobilių turguose
Gali būti, kad naujų valiutos keityklų taip ir nepadaugės. Mat Lietuvos bankui suteikti įgaliojimai kontroliuoti valiutos keityklų operatorių veiklą, išduoti licencijas.
Seimo narys B.Bradauskas taip pat nesilažintų, kad jos bus pradėtos steigti, nors poreikis ir yra. Jis teigė negalintis prognozuoti, kiek gali atsirasti naujų valiutos keityklų.
Tačiau apie tokį poreikį jis išgirdęs iš automobilių prekeivių. Naudotų automobilių prekyboje vis dar karaliauja grynieji pinigai, atsiskaitoma eurais arba doleriais.
Kaip „Lietuvos rytui“ teigė Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis, daugiau valiutos keityklų tikrai reikia. Nors Kauno turguje veikia vieno banko skyrius, šiame versle, kaip ir kitur, būtina didesnė konkurencija.
„Bankuose valiutos keitimo mokesčiai yra didžiuliai. Todėl naujos keityklos gal šiek tiek sudrausmintų bankus, priverstų juos mažinti mokesčius“, – vylėsi V.Naujanis.
Pasak jo, būtų patogu ir automobilius turguje perkantiems kirgizams, kurie greitai pakeitė pasitraukusius kazachus.
„Jie valiutą keičia kasdien. Atsiskaito doleriais, tačiau jiems pragyvenimui reikia ir litų, tad poreikis tikrai yra“, – sakė „Varano“ vadovas.
