Ekonominiai rodikliai paskatins ECB kalbas apie ūkio skatinimą

Trečiadienį investuotojai vertins preliminarius Vokietijos liepos mėnesio infliacijos rodiklius. Jie, prognozuojama, turėtų nežymiai susitraukti, siųsdami signalus, kad bendras euro zonos infliacijos lygis gali būti trapus. Todėl Europos centrinis bankas gali vėl aktyviau kalbėti apie euro zonos ekonomikos skatinimą.

ECB vadovas Mario Draghi.<br>AFP/Scanpix nuotr.
ECB vadovas Mario Draghi.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Renatas Žeknys

Jul 30, 2014, 11:32 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 3:46 PM

JAV paaiškės, kaip pasikeis Federalinės rezervų sistemos (FED) kiekybinės ekonomikos skatinimo programos apimtys. Dauguma analitikų prognozuoja, kad šis rodiklis turėtų sumažėti nuo 35 mlrd. iki 25 mlrd. JAV dolerių. Trečiadienį FED taip pat paskelbs bazinę palūkanų norma, kuri, tikėtina išliks žemumose, ties 0,25 proc. lygiu.

Tačiau investuotojus kiek neramina privataus sektoriaus užimtų gyventojų skaičiaus pokytis, kuris, tikimasi, sumažės nuo 281 tūkst. iki 230 tūkstančių.

Trečiadienį euro ir JAV dolerio valiutų poros santykis svyruoja ties 1,3400 riba. Bendrai žiūrinti į situaciją pagrindinėje valiutų poroje JAV doleris tampa saugesne valiuta, siekiant investuotojams paskirstyti savo grynuosius aktyvus.

Vakar, antradienį, euro ir JAV dolerio valiutų kursas fiksavo neigiamą 0,22 proc. pokytį iki 1,3411 lygio. Didžiąja dalimi šis svyravimas buvo nulemtas ES paskelbtų sankcijų Rusijai. Tai investuotojus privertė neigiamai pažvelgti į euro zonos ateities verslo perspektyvas.

Antradienį Europos akcijų rinkose buvo jaučiamos teigiamos investuotojų nuotaikos bendrovėms skelbiant džiuginančius antrojo ketvirčio veiklos rezultatus. Didžiosios Britanijos FTSE 100 indeksas vakar dienos prekybos metu pakilo 0,29 proc., o Vokietijos DAX indeksas savo vertę kilstelėjo 0,58 procento.

Europoje baigiantis prekybai buvo paskelbta, kokių sankcijų imsis ES valstybės, siekdamos apriboti Rusiją. Remiantis pranešimu, 28-ios ES valstybės neprekiaus akcijomis ir skolos vertybiniais popieriais su Rusijos valdomais bankais, taip pat bus sustabdytas karinės technikos pardavimas (sustabdymas galios tik ateities sandoriams) bei uždarytas modernių naftos išgavimo ir perdirbimo efektyvinimo technologijų eksportas į šalį. Šios taikomos sankcijos turėtų greitai pasijusti Rusijai neigiama prasme, nes pati Rusija mažai investuoja į moderniąsias technologijas, kurios siejamos su iškastiniu kuru, kuris šiuo metu yra pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis.

Žinoma, šiuos ribojimus pajuto ir Vakarų Europos bendrovės. Naftos ir gamtinių dujų gavybos įmonės „British Petroleum“ vertė antradienį krito 2,55 proc., žinant, kad pastaroji yra išplėtojusi savo veiklą Rusijoje ir šiuo metu valdo 20 proc. „Rosneft“ akcijų paketą.

JAV akcijų rinkose antradienį vyravo ne tokios teigiamos nuotaikos kaip Europoje. Indeksų S&P 500 ir Dow Jones Indus. Avg. vertės sumažėjo atitinkamai po 0,45 proc. ir 0,42 proc., nors vakar buvos paskelbta, kad JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas viršijo analitikų prognozes (85,4), pakildamas nuo 85,2 iki 90,9.

Trečiadienį Europoje ir JAV bus paskelbta nemažai makroekonominių įvykių, tarp kurių – euro zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas, JAV privataus sektoriaus birželio mėnesio užimtų gyventojų pokytis bei šalies bendrasis vidaus produktas. Bendrai žiūrint į skelbiamus rodiklius, Europoje jie turėtų išlikti nepakitę, o JAV – pirmasis turėtų sumažėti, tuo tarpu antrasis išaugti. Tikėtina, kad šiandien didelę svarbą investuotojų nuotaikoms turės tolimesnės kalbos dėl taikomų sankcijų bei numatomas jų poveikis ne tik Rusijai bet ir Europos bendrovėms.

Antradienį Baltijos akcijų rinkose bendras aktyvumas perkopė 936 tūkst. eurų, o ir didžioji dalis apyvartos buvo sudaryta trijose pozicijose: „Tallinna Vesi“ (0,00 proc.), „Olympic Entertainment Group“ (0,51 proc.), „Šiaulių bankas“ (1,68 proc.). Atitinkamai pirmoji ir paskutinė bendrovė papildomų naujienų nepaskelbė, todėl investuotojai keitėsi šiomis akcijomis, vertindami anksčiau paskelbtą informaciją. Tuo tarpu antrosios pozicijos vertė kilo dėl prieš prekybos sesiją paskelbtų bendrovės 6 mėnesių veiklos finansinių duomenų, kurie rodė teigiamą įmonės finansinį augimą.

Antradienį „Grigiškės“ taip pat paskelbė bendrovės ataskaitinio periodo veiklos rezultatus. Remiantis informacija, bendrovės grupė per šešis šių metų mėnesius padidino pardavimų apyvartą 12,1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Grupės pelnas prieš mokesčius šiais metais išaugo net 2,3 kartus. Po šių rezultatų investuotojai suskubo pirkti pastarosios bendrovės akcijas, pakeldami akcijos kainą 5.76 proc., apyvartai siekiant beveik 78 tūkst. eurų.

Apžvalgos autorius yra „Swedbank“ makleris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.